LTStraipsnyje recenzuojama 2013 m. išleista Domo Kauno knyga "Mažosios Lietuvos knygų link: dokumentinio paveldo socialinėje aplinkoje sakytinė ir vaizdinė istorija", supažindinanti su išskirtiniu Lietuvos regionu, Klaipėdos kraštu, kuriame ilgaamžė protestantiška aplinka suformavo ypatingą spausdinto žodžio, knygos, dvikalbę kasdienybės tradiciją. Knygoje kuriamas pasakojimas grindžiamas senųjų Klaipėdos krašto gyventojų - autochtonų - namuose rastais spausdintiniais leidiniais, rankraštiniais tekstais, įvairiais dokumentais, memorialine epigrafika (kapų paminklų įrašais), vaizdinės medžiagos artefaktais - nuotraukomis, atvirukais. Knyga gausiai iliustruota autoriaus iki 1978 m. išvykose surinktų įvairių knygų, periodinių leidinių, dokumentų reprodukcijomis, senosiomis nuotraukomis, atvirukais. Ši ikonografinė medžiaga yra puikus šaltinis, padedantis nagrinėti krašto urbanistinius, industrinius, žmonių gyvensenos ir mentaliteto pokyčius, fiksuojantis ne tik didmiesčių, bet ir atokiausių vietovių vaizdus. Dar vienas Klaipėdos krašto pažinimui svarbus aspektas - intarpai apie senąsias liuteronų kapines, kurios yra tikras informacijos lobynas, padedantis identifikuoti miestelių, kaimų, parapijų demografinę, tautinę sudėtį, atskleidžiantis šeimų, giminių ir pavienių asmenų istorijas. Recenzentė neabejoja, kad recenzuojama knyga leidžia iš arčiau ir įvairiais aspektais pažinti savitą Klaipėdos krašto kultūrą, raštiją, vietinių gyventojų klaipėdiškių buities ir kasdienybės detales, kurios sudarė ir sudaro išskirtinį šio regiono vaizdinių pasaulį.