Kintančio pasaulio refleksija Kristijono Donelaičio "Metuose": antikinės ir protestantiškosios gamtos filosofijos kontekstai

LTŠiame straipsnyje analizuojama filosofinė tradicija ir kontekstas, veikę lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio (1714 01 01–1780 02 18) pasaulėžiūrą bei gamtos ir žmogaus prigimties supratimą. Daroma prielaida, jog Donelaičio „Metai“, XVIII a. viduryje sukurtas keturių dalių poetinis ciklas, yra klasikinė „metų laikų“ vaizdavimo tradicijos pagrindu sukurta epinė poema, kurioje atsispindi aristoteliškosios gamtos filosofijos principai. Straipsnyje aptariami aristoteliškosios gamtos filosofijos principai ir jų įtaka Phillipui Melanchthonui, kurio mokymą ir edukacinę sistemą įgyvendino liuteroniškieji universitetai, tarp jų ir Donelaičio Alma mater – Karaliaučiaus universitetas. Pažymima, kad Donelaičio laikų natūrfilosofija buvo veikiama ne tik Melanchthono, bet ir pietizmo bei XVIII a. racionaliosios teologijos tendencijų. Straipsnyje analizuojami kai kurie poetiniai Donelaičio „Metų“ vaizdiniai, iliustruojantys, jog lietuvių literatūros klasiko poemoje įtvirtinta gamtos filosofijos refleksija buvo paremta klasikinės aristoteliškosios gamtos filosofijos principais, kuriems buvo suteikti liuteroniškosios teologijos (providencialumo) aspektai. Donelaičio gamtos ir pasaulio sampratą veikė ir tradicinėje liuteronų edukacinėje sistemoje įtvirtinti melanchtonizmo principai, derinę aristotelinius gamtos dėsnius su krikščioniškosios filosofijos tiesomis, taip pat XVIII a. Karaliaučiaus universitete išplitusios pietizmo ir racionaliosios teologijos tendencijos. „Metai“ yra poetinė XVIII a. gamtos filosofijos variacija, parašyta ne filosofine kalba, bet unikalia poetine sistema, fiksuojančia lietuvių kaimo kasdienybės tėkmę įvairiu metų laiku. Pagrindinė „Metuose“ ryškėjanti gamtos filosofijos ir žmogaus prigimties refleksija yra susijusi su klasikine nuolatinio pasaulio kitimo idėja.Donelaičio poetinėje vaizduotėje ši refleksija iliustruojama klasikinėmis opozicinėmis „viso“ ir „nieko“ kategorijomis. Kraštutinės filosofinės žmogaus, stebinčio nuolatinį pasaulio ir gamtos kitimą, reakcijos yra juokas ir verksmas. Klasikinėje kultūroje šias dvi santykio su pasauliu formas reprezentuoja Demokrito ir Herakleito ikonos. Donelaičio „Metuose“ juoko ir verksmo paradigmos žymi opozicinius dangaus ir žemės polius. Nors būrų gyvenimas priklauso žemiškojo poliaus paradigmai, ir jiems įprasta skųstis ir verkti, „Metuose“ siūloma saikingos krikščioniškos etikos laikysena, kritikuojant tiek perdėtą verksmą, tiek kvailą juoką. [Iš leidinio]

ENIn the article the famous poem "The Seasons" written in Prussia by the Lithuanian poet Kristijonas Donelaitis (1714 01 01 – 1780 02 18) is considered as a poem based on the classical tradition of the description of the seasons. In this most famous work of the Lithuanian literature one can note the principles of Aristotelian philosophy of nature. The Lutheran educational system to which Donelaitis belongs, was also to a large extent influenced by the teaching of Melanchthon who was Aristotelian. Melanchthon considered the nature studies as one of the main subjects while his aristotelism was modified according to the teaching of Christian philosophy and contained a strong element of providential optimism as well as other Protestant values. The Aristotelian and Melanchthonian philosophy of nature is the background of Donelaitis’ reflection on nature. Nevertheless, the imagery of Donelaitis’ philosophy of nature is based not on pure philosophical categories but on the observations of the daily life of Lithuanian countryside in East Prussia. Such topics as a permanent motion of the world, the sudden change from "the all" to "the nothing", the declination of life are the dominating tendencies of the reflection on nature in "The Seasons" by Donelaitis. Anyway, the Lithuanian poet does not suggest that the radical human responses to nature’s instability (i. g. weeping of Heraclitus or the laughing of Democritus) are proper to the pious and modest Christian life. [From the publication]

• Kristijonas Donelaitis ir Antika / Dalia Dilytė-Staškevičienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2005. 252 p.
• Kristijono Donelaičio "Metų" rišlumas / Vaidas Šeferis. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2014. 338 p.
• Kristijono Donelaičio patarimai "Metuose": Rašytojo pasaulėžiūros atspindys / Tatjana Vologdina. Od Unii Lubelskiej do Unii Europejskiej, 16-17 V 2019, Wrocław, Polska : publikacja pokonferencyjna. Wrocław : Fundacja Pobliża, 2021 P. 44-60.
• Poradnictwo w "Porach roku" K. Donelaitisa jako odzwierciedlenie światopoglądu poety / Tatjana Vologdina. Prace bałtystyczne: język, literatura, kultura. 2018, 7, p. 327-345.