LTPagrindinis šio darbo objektas – XIII-XIV a. Kernavės miesto bendruomenė, kurią analizuoti ir detaliau apibūdinti leido darbo autoriaus 1993 m. aptikto ir šešerius metus kasinėto Kernavės kapinyno tyrinėjimai. Kernavės nekropolyje – ankstyviausiame miestietiškos kultūros laidojimo paminkle Lietuvoje – ištirti 292 griautiniai kapai, nustatyti tikslūs paminklo chronologiniai rėmai, dydis ir galimas kapų jame skaičius. Kapinyno struktūrinį modelį išsiaiškinti padėjo aptiktos medžiagos tipologinė-chronologinė analizė ir statistikos duomenys. Šios analizės rezultatus sugretinus su osteologinių tyrimų duomenimis, tampa aiškesnis miestiečių bendruomenės pobūdis, vidaus struktūra. Pagrindinis darbo tikslas – miesto bendruomenės modelio rekonstravimas įvertinant istorinę situaciją bei remiantis kapinyno ir miesto archeologinių duomenų bazėmis, jų sinteze. Siekiama nustatyti pagrindinius XIII a. vidurio – XIV a. Kernavės miesto bendruomenės raidos etapus – atsiradimą, klestėjimą, žlugimą, įvardyti jų priežastis. Bandoma apibrėžti bendruomenės dydį, struktūrinį modelį ir individo vietą jame, analizuojama individų lyties ir amžiaus reikšmė apibrėžiant jų statusą bendruomenėje, nagrinėjama miesto bendruomenės genezė, taigi ir galima etninė ir konfesinė sudėtis. Vienas iš svarbesnių uždavinių – išsiaiškinti miestiečių bendruomenės skirtingumus Lietuvos kaimo bendruomenių kontekste. Svarbu atsakyti į klausimą, ar miesto bendruomenės modelis buvo adekvatus kitiems to meto platesnio regiono miestams, kokios buvo jos narių kultūrinės orientacijos kryptys.Reikšminiai žodžiai: Kernavės miestas; Miesto bendruomenė; Kriveikiškių kapinės; Paleodemografija; Įkapės; Darbo įrankiai; Papuošalai; Ginklai; Piliakalniai.
ENThe main subject of this study is the 13th-14th cc. Kernavė urban community, analysis and a more detailed description of which was enabled by investigations of the Kernavė burial ground discovered by the author in 1993 and excavated for six years thereafter. In the Kernavė necropolis, the earliest burial monument of urban culture in Lithuania, the author has explored 292 skeletal graves, identified the exact timeframe and size of this monument and the possible number of its graves. Typological-chronological analysis and statistical data of the discovered material helped to define the structural model of the necropolis. A comparison of this analysis with results of osteological studies sheds more light on the nature and internal structure of the urban community. The main purpose of the study was to reconstruct the model of the urban community in view of the historical situation and based on the archaeological databases of the burial ground and the town and on their synthesis. The study seeks to identify the main phases of evolution of the Kernavė urban community in the mid-13th c. – 14th c.: its origin, prosperity and decline, and their causes. An attempt is made to define the size and structural model of this community and an individual’s place in it. The study analyses the importance of the individuals’ gender and age in defining their status in the community, the genesis of the urban community and its possible ethnic and religious composition. One of the major tasks was to explain the differences of the urban community within the context of the Lithuanian rural community.