Tėvų, auginančių rizikos grupės (neišnešiotą) vaiką, psichosocialinės situacijos analizė

LTStraipsnyje pateikiama tėvų, auginančių neišnešiotą vaiką, psichosocialinės situacijos analizė, grindžiama apklausos raštu duomenimis (N=161). Nagrinėjami tėvų požiūriai į save, požiūrio į save (savijautos) struktūra, kurią sudaro tokie komponentai, kaip atvirumas, adaptacija, subjektyvus socialinės atskirties jausmas, psichologinio pobūdžio gynyba ir dezadaptacija. Įvertinama socialinių demografinių veiksnių įtaka tėvų, auginančių neišnešiotą vaiką, požiūriui į save. Nustatomos tėvų socialinių nuostatų į savo vaiką ir save bendrosios tendencijos, kurių pagrindu identifikuojami tėvų tipai situacinės adaptacijos/dezadaptacijos požiūriu. Tyrimo rezultatai grindžiami statistine tikimybine duomenų analize. Modeliuojama tėvų, auginančių rizikos grupės (neišnešiotą) vaiką, psichosocialinė situacija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Neišnešioti vaikai; Socialiniai požiūriai; Socialinės nuostatos; Tėvai; Tėvų požiūris; Ypatingas vaikas; Šeimos socialinės demografinės charakteristikos; Children; Interaction in premature; Parents; Parents' attitudes; Premature infants; Social attitudes; Social demographic characteristics of the family; Special child.

ENThe survey databased article presents analysis of psychosocial situation of parents who bring up a premature child. The model of "second generation research", which deals with a move from a child’s individual cognition principles towards general family perception rules, forms the basis of this methodological investigation. From the standpoint of situational adaptation, the authors of research intended to identify parents, who raise a premature child, outlook and to reveal the link between parents’ susceptibilities and family demographic factors. It was also meant to mark out parents’ categories. The results of the investigation corroborated the hypothesis that demographic characteristics of a child’s and family, such as the parents’ age, their education, family status etc., affect the parents’ who have a premature child outlook towards them. The facts of the research presented that visit duration of Early Intervention Services did not have an impact on the viewpoint of the inquired people. Therefore, the services are considered to be more useful for a child than a family. In our view, a chosen model of 4 clusters assisted to recognize the most characteristic groups of parents, having a premature child, specifically the adapted, the adapted symbiotic, the labile and the authoritarian disadapated group.The analysis of the relationship between the parents’ types and demographic changes showed that distinct parent classes lack some unified demographic characteristics, although the observed tendencies, are significant and meaningful. Differentiation of parents’ categories gives an opportunity to apprehend their generalized features or diverse types of family environment. Information on the parents’ individuality and their groups would assist specialists of Early Intervention Services to model psychosocial situations of parents who bring up a premature child. It also would help to find out proper directions of support, communication and cooperation, thereby to originate the educational environment of Early Intervention Services not only for children but their families as well. [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Psichologija / Psychology