Vaidybinių elementų integracija lietuvių kalbos pamokoje

LTVokiečių poetas, istorikas, publicistas Arndtas Ernstas Moricas (1769-1860) yra pasakęs, kad nieko dvasingesnio, širdingesnio už kalbą tauta neturi. Ir jei tauta nenori prarasti to, per ką egzistuoja, turi ypač stengtis, kad nebūtų darkoma ir griaunama jos kalba. Apie kalbos reikšmę tautos, šalies vienybei, gerovei, garbei, kiekvieno žmogaus gyvenimui rašė ir Mikalojus Daukša (1527 (1538)—16x3), Simonas Daukantas (1793-1864), J. Jablonskis (1860-1930)» Vydūnas (1868-1953). Jų mintys ir dabar išlieka labai reikšmingi, nes šiandieninės globalizacijos, integracijos tėkmėje lietuvių kalbai tenka daug išbandymų, iššūkių. Aktyviai mokomasi užsienio kalbų, informacinių technologijų valdymo įgūdžių, būtinų šiuolaikinės visuomenės nario gyvenimui. Jaučiamas neigiamas kitų kalbų, informacinių technologijų, medijų poveikis lietuvių kalbai, vaikų nenoras mokytis lietuvių kalbos, jos nuvertinimas. Todėl pastaruoju metu mūsų šalyje vis didesnis dėmesys skiriamas lietuvių kalbai, jos mokymuisi nuo pirmųjų vaiko dienų ugdymo institucijoje. Siekiama pabrėžti lietuvių kalbos reikšmę visų Lietuvoje gyvenančių tautų, kiekvieno asmens gyvenime, išryškinama pagarba lietuvių kalbai kaip gimtajai, valstybinei, šalies kultūrai, kitoms kalboms, tautoms. [Iš teksto, p. 11]Reikšminiai žodžiai: Integracija; Kalbinė kompetencija; Kūrybingumas; Lietuvių kalbos pamoka; Lietuvių kalbos pamokos; Vaidybiniai elementai; Visybiškas ugdymas; Creativity; Drama elements; Feature items; Featured elements; Integration; Integrative education; Lessons of lithuanian (native) language; Linguistic competence; Lithuanian language lesson; Lithuanian language lessons.