Triadic dialogue in efl classroom: possible variations

LTŠiame darbe nagrinėjama viena dažniausiai pasitaikančių mokytojo kalbėjimo su mokiniais/ studentais struktūrų – taip vadinamoji triadinė struktūra arba trijų dalių seka, kurią paprastai sudaro mokytojo klausimas, mokinio/studento atsakymas ir mokytojo įvertinimas arba kitokia replika. Metodinėje kalbų mokymo literatūroje triadinė struktūra yra vertinama prieštaringai. Neretai pabrėžiama, kad ši tradicinė, beveik ritualistinė seka yra sustabarėjusi, nenatūrali, tinkama tik gramatinėms žinioms įvertinti, o ne mokyti bendrauti užsienio kalba. Remiantis suaugusiųjų kalbų mokykloje ir universitete įrašytais autentiškais pamokų epizodais, šiame tyrime teigiama, kad triadinė pokalbio struktūra yra gana lanksti ir gali būti sėkmingai pritaikyta įvairiems mokymo(si) tikslams, ypač kai tinkamai panaudojami skirtingi mokytojo inicijavimo, klausymosi ir replikavimo būdai. Tyrimas taip pat parodė, kad pokalbio iniciatyvą – tiesa, gana retai – perima ir mokiniai/studentai. Darbe pateikiami trys konkretūs išplėtoto triadinio dialogo pavyzdžiai, kurie, tikimasi, paskatins užsienio kalbų mokytojus naujai pažvelgti į savo kalbą ir galbūt keisti kai kuriuos savo kalbėjimo klasėje įpročius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atviras ir uždaras; Atviras ir uždaras diskursas; Diskursas; Diskurso analizė; Pokalbio analizė; Triadinė pokalbio sąranga; Classroom discourse; Conversation analysis; Conversation analysis (CA); Discourse analysis; Discourse analysis (DA); Open and close discourse; Triadic Dialogue or IRF (initiation - response - follow-up) pattern.

ENStudents learn languages through talking and there is a documented need for more student talk in the classroom. Through talk we learn not only structural components of a language but also the communicative application of it. Do standard classroom speaking strategies, embodied in typical predictable patterns, can successfully serve these functions? And to which extent those traditional patterns should allow predictability and control in managing classroom interaction? In this article the focus is driven towards the ways the teacher can orchestrate and support a kind of classroom discourse that engenders more active student talk. A particular emphasis is put on the use of the Triadic Dialogue, known as IRF (initiation – response - follow-up) pattern, the value of which has been debated in writings on language education. It has attracted criticism for being ritualistic and restrictive, although recent research has pointed to the range of functions that may be fulfilled by the follow-up move. The paper examines the constituents and possible sub-genres of the three-part classroom exchange and aims to prove that a certain degree of freedom is possible within the constraints of the Triadic Dialogue. Drawing on recorded episodes of teacher-students interaction in adult EFL classroom, the paper will show that the three-part pattern allows spontaneous variations and extensions initiated both by teachers and students. The variety of forms that the basic IRF structure can take enriches the linguistic repertoire of choices in the coconstructed classroom reality. [From the publication]