Kreipinių forma ir funkcijos šnekamojoje lietuvių kalboje

LTStraipsnyje aptariamos šnekamojoje lietuvių kalboje vartojamų kreipinių (daiktavardžio šauksmininko formų) leksinės ir morfologinės ypatybės, nustatytos tekstynų lingvistikos metodu analizuojant sakytinės lietuvių kalbos duomenis. Atliekant tyrimą, analizuojamieji kreipiniai buvo suskirstyti į keturias grupes pagal kreipinio adresanto ir adresato amžių: a) kreipinius, vartojamus suaugusiųjų ir skirtus suaugusiesiems; b) kreipinius, vartojamus suaugusiųjų ir skirtus vaikams; c) kreipinius, vartojamus vaikų ir skirtus suaugusiesiems, ir d) kreipinius, vartojamus vaikų ir skirtus bendraamžiams. Tokiu būdu siekta išnagrinėti, kaip spontaninėje šnekamojoje kalboje kreipiamės į pašnekovus, vaikai perima ir pritaiko kreipinių vartojimo modelį. Gauti rezultatai rodo, kad visų tiriamųjų grupėse, nepriklausomai nuo jų pašnekovų amžiaus, dominuojanti leksinė semantinė kreipinių grupė yra asmens vardas, palyginti dažnai vartojami giminystės ryšį nurodantys žodžiai. Visose tiriamųjų grupėse nežymėtoji kreipinių forma yra nedeminutyvinė, išimtį sudaro tik vaikiškojoje kalboje vartojami (mažiems vaikams skirti) kreipiniai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kreipiniai; Sakytinės kalbos tyrimai; Tekstynų lingvistika; Address; Corpus linguistics; Spoken language; Vocatives.

ENThe main morphological and lexical features of the vocatives are presented in the paper. The vocatives were analyzed according to the methodology of corpus linguistics (using Child Language Data Exchange System CLAN tools), and the analysis is based on the data of Lithuanian spoken language. The data were divided into four target groups according to the addresser’s and addressee’s age: a) vocatives that are used by children and addressed to children; b) vocatives that are used by children and addressed to adults; c) vocatives that are used by adults and addressed to children; and d) vocatives that are used by adults and addressed to adults. The aim of the investigation was to identify the most frequent forms of vocatives that are used in spoken Lithuanian and to compare them between the target groups. Concerning the results, the following statements can be presented: proper names are the most frequently used form of vocatives, as well as kinship terms, irrespective of the addresser and the addressee; non-diminutives are the unmarked form of vocatives in all target groups, except the vocatives that are addressed to young children. [From the publication]