Narkūnų piliakalnių ir papėdės gyvenvietės keramika: elgsenos atspindžiai

LTStraipsnyje pristatoma Narkūnų archeologijos paminklų komplekso (Utenos r. sav., Leliūnų sen.) bronzos amžiaus III – B2/C1 periodų keramikos kolekcijos klasifikacija ir keraminių, kaulinių bei metalinių radinių erdvinė analizė. Pasitelkus elgsenos archeologijos teorinius pagrindus, nagrinėjami kultūrinių sluoksnių susiformavimo procesai, archeologinio konteksto reprezentatyvumas ir komplekso raida. Taip pat aptariami Narkūnų priešistorinį apgyvendinimą atspindintys radiniai ir jų chronologija. Pagal išanalizuotus 14 879-is keramikos fragmentus ir atskirai ištirtus 1534-is pakraštėlius išskiriami buitinės keramikos stiliai. Atlikta Narkūnų Didžiojo piliakalnio radinių erdvinė analizė leido išskirti II a. paleoreljefo fragmentą, analizuoti pastato apleidimo atvejį ir identifikuoti keturias nevienalaikes metalurgijos veiklos vietas. Aptariami priešistorinės elgsenos atspindžiai archeologiniame kontekste leidžia pratęsti diskusiją apie to meto visuomenę, piliakalnių atsiradimą, jų apleidimą bei gyventojų santykį su metalurgija Rytų Baltijos regione. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Archeologiniai radiniai; Gyventojai; Gyvenvietės; Keramika; Metalas; Narkūnai, elgsenos archeologija, keramika, erdvės analizė, piliakalniai; Piliakalniai; Archaeological findings; Archaeology; Ceramics; Inhabitans; Metal; Mounds; Narkūnai, behavioral archaeology, pottery, spatial analysis, hilforts; Village.

ENThe article presents a classification of the pottery dated to PIII–B2/C1 and a spatial analysis of the pottery, bone, and metal artefacts found at the Narkūnai archaeological complex (Utena District, Leliūnai Eldership). First, a re-examination of Narkūnai’s prehistoric chronology was made using typological studies. Second, on the basis of 14 879 analysed potsherds and 1534 separately examined rim sherds, pottery styles were distinguished in the context of the development of early hillforts’ pottery. Last, by applying a behavioural archaeology theory, the paper analyses the formation processes of the cultural layers and the fragment of the representativity of the archaeological context. A spatial analysis allowed the fragment of the 2nd century palaeorelief to be distinguished, the abandonment process of a single building to be examined, and four asynchronous metallurgical activity areas in the ‘Didysis’ Narkūnai Hillfort to be identified. The latter reflections on prehistoric behaviour are discussed in the context of the appearance and abandonment of the early hillforts and the relationship of the local communities with early metallurgy in the East Baltic region. [From the publication]