LTPozicijos konstrukcijos yra įdomus ir nevienalytis reiškinys tiek reikšmės (semantinės struktūros), tiek raiškos atžvilgiu. Jos gali perteikti ir rezultatyvinę, ir depiktyvinę reikšmę, be to, pasitaiko atvejų, kai šių reikšmių atskirti neįmanoma – jų skirtumas yra neutralizuotas. Kas dėl raiškos, antrinis predikatas pozicijos konstrukcijose dažniausiai reiškiamas būdvardžiu, tačiau ne taip jau retai pasitaiko ir prieveiksmis. Straipsnyje, remiantis iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ surinktais duomenimis, stengiamasi nustatyti, kokie veiksniai lemia vienokią ar kitokią konstrukcijos reikšmę ir raišką. Sekant Holvoeto iškelta mintimi, teigiama, kad konstrukcijos semantinei struktūrai daugiausia įtakos daro veiksmažodžio leksinis veikslas ir jo leksinė reikšmė. Tačiau, kaip nustatyta iš duomenų, raiškos pasirinkimą lemia jau ne veiksmažodžio, o paties antrinio predikato leksiniai bruožai: vienos laikyseną reiškiančios sąvokos yra labiau orientuotos į veiksmo dalyvį ir dėl to paprastai perteikiamos būdvardžiu, kitos – labiau orientuotos į veiksmą ir todėl gali būti dažniau išreikštos prieveiksmiu. Straipsnio pabaigoje pateikiamas paaiškinimas, kodėl pozicijos konstrukcijų raiška apskritai įvairuoja. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antrinė predikacija; Depiktyvas; Depiktyvas, rezultatyvas, leksinis veikslas, antrinė predikacija, pozicijos konstrukcija; Leksinis veikslas; Pozicijos konstrukcija; Rezultatyvas; Depictive; Depictive, resultative, secondary predicate, posture construction; Lexical aspect; Posture construction; Resultative; Secondary predicate.
ENThe paper examines Lithuanian posture constructions such as stovi stačias ‘stands uprightʼ which have been briefly discussed in Holvoet (2008). However, a more exhaustive examination has not been carried out yet. The discussion is based on 1002 examples from The Corpus of the Contemporary Lithuanian Language. Some of the secondary predicates occurring in posture constructions exhibit semantic features of either resultatives or depictives, while the others cannot be clearly judged as resultatives or depictives since they show both kinds of features. The encoding of the secondary predicates also oscillates between the depictive and the resultative marking. Thus the purpose of the paper is to establish the factors which determine different semantic interpretations and different formal marking of the construction. The author follows Holvoet (2008) in assuming that the semantic structure of the constructions depends on the semantic features of the verb. It is proposed that the lexical aspect and the lexical meaning of the verb determine a resultative, a depictive or a "neutralized" ("intermediate") interpretation of the construction. As the data show, the secondary predicate is usually encoded by an adjective (depictive-like marking), however, sometimes it is expressed by an adverb (resultative-like marking) as well. It is assumed that the choice between the adjective and the adverb is determined by the lexical features of the secondary predicate rather than of the verb. Some of the posture notions seem to be more oriented towards the participant of an event and thus opt to be expressed by an adjective, while others are more oriented towards the event and therefore are encoded by an adverb. It is hypothesized that the reason for the oscillating marking lies in the constructions with a neutralized meaning.The cases which are ambiguous between the depictive and the resultative meaning constitute a precondition for establishing the double marking. This twofold marking is then extended to the constructions which carry clearly the depictive or the resultative meaning. [From the publication]