Socialinės rizikos sampratos interpretacijos ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje

LTStraipsnyje pateikiamas tyrimas, atliktas 2004 m. pagal Šiaurės Ministrų Tarybos projektą „Bendradarbiavimo tinklų kūrimas, teikiant ankstyvąją prevencinę psichosocialinę pagalbą pažeidžiamoms šeimoms, auginančioms vaikus, turinčius negalę“. Tyrimas grindžiamas socialinės integracijos, inkliuzijos, socialinio dalyvavimo, pagalbos bendruomeniniu lygmeniu procesais. Tyrimo tikslas – įvertinti ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų ir specialistų aptartas nuomones apie tai, kaip: suprantama socialinė rizika, atpažįstamos socialinės rizikos šeimos, sprendžiamos problemos, kylančios dėl socialinės rizikos. Iškelti probleminiai klausimai: kiek išsamus socialinės rizikos aplinkos formalusis apibrėžimas, ar jis sutampa su kasdienio socialinės rizikos sąvokos vartojimo turiniu? Ar socialinė rizikos aplinka gali būti tapatinama su socialinės rizikos šeima? Kaip vertinami rizikos veiksniai, kurie neigiamai veikia vaiko asmenybės raidą? Atskleista, kad socialinės rizikos aplinkos formalusis apibrėžimas neišsamus, socialinė rizika tapatinama su socialinės rizikos šeima, pasigendama sisteminio ekologinio požiūrio, kuriuo remiantis socialinė rizika būtų vertinama atsižvelgiant į platesnį socialinį kontekstą, sąveikas ir santykius. Prevencijos priemonės formalios ir nekonkrečios, esminis dėmesys sutelkiamas į intervencijas. Praktikoje socialinės rizikos veiksniai, kurie neigiamai veikia vaiko asmenybės vystymąsi ir lemia vaiko elgesio problemas, vertinami atsižvelgiant į itin akivaizdžius išorinius požymius. Nurodomi sprendimo būdai socialinės rizikos atveju dažniausiai susiję su išoriniais resursais. Neskiriama dėmesio vaiko ir šeimos įgalinimui, vidinių šeimos, taip pat savo, kaip specialisto, resursų panaudojimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Socialinė rizika; Samprata; Interpretacijos; Ikimokyklinio ugdymo įstaigos; Pedagogai.

ENThe article contains the research completed in 2004 according to the project of the Nordic Council of Ministers “Development of cooperation networks in providing early preventive psychosocial help to vulnerable families, raising children with disabilities”. The aim of the research is to evaluate the discussed opinions of the educators and specialists in institutions of pre-school education on the following issues: how the social risk is understood, how social risk families are recognized and how the problems arising due to the social risk are solved. The following problem issues are raised: To what extent is the formal definition of the social risk environment comprehensive? Does it coincide with the context of the everyday application of the concept of social risk? Can the social risk environment be identified with the social risk family? How are the risk factors negatively influencing the development of the child’s personality evaluated? It is disclosed that the formal definition of the social risk environment is not comprehensive, the social risk is identified with the social risk family and there is the lack of the methodical ecological approach, basing on which the social risk could be valued while taking the wider social context, interactions and relationships into account. The preventive measures are formal and not specific and the main attention is paid to interventions. In practice the social risk factors, which negatively influence the development of the child’s personality and predetermine the problem issues in the child’s behaviour, are evaluated by taking into account very evident external indications.