Dainų šventė kaip kultūrinės atminties veikmė

LTŠiame straipsnyje Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradicija tyrinėjama kaip daugialypis reiškinys, į kurį mėginama pažvelgti pro šiuolaikinio kultūros diskurso prizmę. Remiantis prancūzų mąstytojo Michelio de Certeau mintimis, lietuvių dainų šventė įvardijama kaip modernios kultūros reiškinys, kuriame glūdi nuorodos j kolektyvinę reprezentaciją, siekiančią tradicinės kultūros ir meno paveldą perkelti į miesto erdvę. Dainų šventė taip pat apibrėžiama kaip atminties vieta (lieux de mėmoire), kurios reikšmę dabarties kultūrai nusakė prancūzų istorikas Pierre’as Nora ir kurios vienas tikslų - stiprinti valstybės autoritetą ir žadinti patriotiškumą. Šventė analizuojama ir kaip kultūrinės atminties [kulturelles Gedächtnis) praktika, kuria vokiečių kultūrologai Janas ir Aleida Assmannai grindžia kultūros tapatumo ir savimonės stiprinimo procesus. Vis dėlto pastebėtina, kad panašias atminties praktikas pastaruoju metu apjungia bendri Pasaulinės atminties projektai, kurie tautinį paveldą ir nacionalinę atmintį įtraukia į transnacionalinius tinklus. Kita vertus, intensyvios vizualinės kultūros, gausybės festivalių bei reginių fone dainų šventės koncepcija reikalauja peržiūros ir aktualizavimo, kuris leistų atvirai ir drąsiai kalbėti apie tradicinės kultūros interpretaciją ir sklaidą dabarties kultūroje, nepaverčiant jos vartojimo objektu, o ieškant originalių būdų atverti giliuosius etninės kultūros ir folkloro turinius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atminties vieta; Globalioji atmintis; Kolektyvinė reprezentacija; Kultūrinė atmintis; Lietuvos dainų šventė; Strategija; Tautinė kultūra; Tradicija; Collective representation; Cultural memory; Ethnic culture; Global memory; Interpretation; Lithuanian Song Celebration; Place of memory; Strategy; Tradition.

ENThis article considers the tradition of the Lithuanian Song and Dance Celebration as a multifaceted phenomenon, analysed through the prism of contemporary cultural discourse. Following the French philosopher Michel de Certeau the author examines the Lithuanian Song Celebration as a modern cultural phenomenon, which has been shaping collective representations of the past, importing traditional cultural heritage into cities. The song celebration is also defined as a site of memory {lieux de mėmoire) significance of which is outlined by the French historian Pierre Nora; its particular objective - to strengthen national authority and promote patriotism. It is also examined as a practice of cultural memory {kulturelles Gedächtnis), which helps to reconstruct cultural identity and foster self-reflexive processes, as the German researchers Jan and Aleida Assmann claim. However, it is observed that in recent decades global memory projects integrate similar memory practices around the world in transnational networks. Besides, the context of a very intense visual culture, multitude of festivals and spectacles promp the need of the revision of celebration concept, which should stimulate discussion about the interpretation of traditional culture and folklore, its contemporary expressions, without turning it into the object of consumption and finding original ways to open up the deep contents of ethnic culture. [From the publication]

• Chorai ir dainų šventės Lietuvoje - etninės savimonės žadintojai : raidos ir raiškos problemos (XIX a. II pusė - XXI a. pradžia) / Regimantas Gudelis. Gimtasai kraštas. 2009, t. 2, p. 6-16.
• Lietuvos šimtmečio dainų šventė: pasidairymas po kritikos tekstus / Regimantas Gudelis. Gimtasai kraštas. 2019, t. 16, p. 40-55.
• Moderniosios Lietuvos kūrimas / Tomas Balkelis. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012. 254 p.
• Stalinizmas ir etnokultūros institucionalizavimas. Pirmoji dainų šventė sovietinėje Lietuvoje 1946 m / Vladas Sirutavičius. Lietuvos istorijos metraštis. 2019, 2019/1, p. 127-144.
• Vydūnas apie dainų šventes : chorotyros aspektas / Regimantas Gudelis. Tiltai. Priedas. 2001, Nr. 7, p. 86-95.