LTPirmojo pasaulinio karo metais Lietuvos gyventojai patyrė nepalyginamai daugiau nuostolių nei po šio karo 1918–1920 m. vykusių laisvės kovų metu. Tačiau šios kovos ir ypač lietuvių–lenkų konfliktas dėl Vilniaus Lietuvos istorinėje atmintyje užima svarbesnę vietą nei Pirmasis pasaulinis karas. Šiame straipsnyje tiriami du procesai – Pirmojo pasaulinio karo atminties marginalizacija ir ją užgožusios lietuvių–lenkų konflikto atminties transformacijos. Tarpukario Lietuvos istorikų darbuose Pirmasis pasaulinis karas paprastai būdavo pristatomas tik Lietuvos valstybės atkūrimo kontekste. Šį karą aprašę literatūros kūriniai taip pat nesudarė sąlygų karo atminties puoselėjimui. Net ir šiais laikais įvairių organizacijų pastangos įamžinti Pirmojo pasaulinio karo atminimą neduoda norimų rezultatų dėl pernelyg menkos Lietuvos valdžios paramos. Tuo tarpu puoselėti lietuvių–lenkų konflikto atminimą tarpukario Lietuvos valdžiai atrodė prasminga todėl, kad taip buvo galima pagrįsti nacionalinės valstybės sukūrimą. Dėl to buvo pastatyta nemažai laisvės kovoms skirtų muziejų, paminklų. Lietuvių–lenkų konflikto atmintis buvo naudojama „Vilniaus išlaisvinimo kampanijai“ paremti. Sovietinėje Lietuvoje antilenkiškas istorijos naratyvas taip pat buvo palaikomas. Po 1990 m. šis naratyvas smarkiai susilpnėjo (nors ir neišnyko) dėl Lenkijos ir Lietuvos geopolitinio suartėjimo. Šiandieninėje Lietuvoje aktualesni kiti atminties naratyvai, susiję su Antruoju pasauliniu karu ir nacių bei sovietų okupacijomis. Kaip ir anksčiau, Pirmasis pasaulinis karas lieka dominuojančių naratyvų šešėlyje.Reikšminiai žodžiai: Aukos; Kolektyvinė atmintis; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lenkų ir lietuvių konflikto atmintis; Pirmas Pasaulinis karas; Pirmojo pasaulinio karo atmintis; Atsiminimai; Vilniaus regionas; Vokietija (Germany); Collective memory; Germany; Memoirs; Memory of Polish-Lithuanian conflict; Memory of WWI; Region of Vilnius; Victims; World War One.