Atypical forms of employment in Lithuania: main characteristics and prevalence

LT[...] Straipsnio tikslas – išnagrinėti Lietuvoje taikomas netipinio užimtumo formas ir jų paplitimą bei išryškinti netipinio užimtumo įtaką darbuotojų darbo sąlygoms ir saugumui darbo rinkoje. Tyrimo objektas – netipinės užimtumo formos. Pirmiausia straipsnyje aptariama netipinio užimtumo sąvoka ir Lietuvoje taikomos netipinės užimtumo formos, vėliau analizuojama, kokios įtakos darbuotojų darbo sąlygoms ir saugumui darbo rinkoje turi netipinis užimtumas. Galiausiai atliekama statistinių duomenų analizė, siekiant įvertinti netipinio užimtumo paplitimą Lietuvoje. Straipsnyje taikomi mokslinės literatūros šaltinių analizės ir apibendrinimo (indukcijos, dedukcijos) metodai, lyginamoji analizė. Analizei naudojami agentūros „Eurostat“, Lietuvos statistikos departamento (LSD) ir kitų Lietuvos bei užsienio institucijų statistiniai ir tyrimų duomenys. Šalyje galiojančių teisės aktų analizė parodė, kad šiuo metu Lietuvoje reglamentuotos šios netipinės užimtumo formos: darbas ne visą darbo laiką; terminuotas užimtumas; trumpalaikis, sezoninis darbas; laikinasis įdarbinimas; darbas pagal paslaugų kvitus; nuotolinis darbas; savarankiškas užimtumas ir darbas, atliekamas pagal civilines sutartis. Mokslinės literatūros šaltinių analizė parodė, kad, nepaisant to, jog netipinės užimtumo formos turi tam tikrų privalumų, didesnė dalis tyrimų rodo, kad pagal netipines užimtumo formas dirbantys darbuotojai yra kur kas mažiau saugūs darbo rinkoje nei darbuotojai, dirbantys pagal standartines darbo sutartis. Šį nesaugumą lemia dažniau patiriamas stresas dėl darbo situacijos ir menkų galimybių prognozuoti savo pajamas bei karjeros perspektyvas. [...].Pačiomis nesaugiausiomis darbuotojo atžvilgiu yra laikomos labai netipinės sutartys – trumpalaikė terminuota sutartis, trumpalaikė ne viso darbo laiko sutartis ir darbas pagal iškvietimą. Prie nesaugiausiųjų kategorijos priskiriamas ir darbas be sutarties. Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje netipinės užimtumo formos nėra itin paplitusios. Lietuvai būdingi standartiniai darbo santykiai, kai dirbamas nuolatinis darbas visą darbo laiką. Iš visų netipinių užimtumo formų labiausiai Lietuvoje paplitęs savarankiškas užimtumas ir darbas ne visą darbo laiką. Pagal minėtas užimtumo formas Lietuvoje 2015 m. dirbo atitinkamai 11,1 proc. ir 7,6 proc. užimtųjų. Galima paminėti dvi netipinio užimtumo formas – t. y. savarankišką užimtumą ir įdarbinimą per laikinojo įdarbinimo įmones, kurios per paskutinius kelerius metus Lietuvoje plėtėsi labiausiai. Tikėtina, kad, įsigaliojus naujajam darbo kodeksui, kuriame numatyta nemažai naujų darbo sutarčių rūšių, netipinis užimtumas Lietuvoje gali išaugti. Remiantis pateikta medžiaga galima teigti, kad netipinės užimtumo formos tampa esminiu naujo lankstaus žmogiškojo kapitalo valdymo elementu ir ateityje jų vaidmuo darbo rinkoje tik didės (Elastyczne zarządzanie..., 2016). Atsižvelgiant į tai, plėtojant netipinių užimtumo formų panaudojimą, darbo rinkos reguliavimo lygmeniu svarbu užtikrinti ekonominių ir socialinių rezultatų atitikimą, nes menkėjanti darbuotojų gerovė ir socialinis nesaugumas gali sumažinti darbo išteklių panaudojimo efektyvumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbuotojų saugumas; Nestandartinės darbo sutartys; Netipinis užimtumas; Pagal netipines darbo sutartis dirbantys darbuotojai; Standartinės darbo sutartys; Atypical employees; Atypical employment; Atypical employment contracts; Job security.

ENThe article analyses the types of atypical forms of employment and their spread in Lithuania in the context of the European Union. A special emphasis in the article is laid on security of atypical workers in the labour market. The literature analysis carried out in the article revealed that despite certain advantages of atypical employment atypical employees are less secure in the labour market than employees in standard employment. This insecurity is determined by more frequent stresses due to work-related situations, poor visibility regarding the future level of income and career perspectives. The analysis of statistical data revealed that self-employment and part-time work are the most prevalent atypical forms of employment in Lithuania. A special mention should also be given to two atypical forms of employment – selfemployment and temporary agency work – which have grown most over the past few years in Lithuania. [From the publication]

• Characteristics of distance work organization in SMEs during the COVID-19 lockdown: case of western Lithuania region / Giedrė Strakšienė, Henrika Ruginė, Laura Šaltytė-Vaisiauskė. Entrepreneurship and sustainability issues. 2021, Vol. 8 (3), p. 210-225.
• Nesaugus užimtumas ir jo pokyčių tendencijos / Boguslavas Gruževskis, Rūta Brazienė. Lietuvos socialinė raida. 2017, Nr. 6, p. 170-192.
• Socialinė politika ir gyvenimo eiga: gyvenimo eigos politikos analizės schemos pritaikymas Lietuvai / Jekaterina Navickė. Filosofija. Sociologija 2023, t. 34, Nr. 4, p. 92-103.
• What type of familialism is relevant for Lithuania? The case of elderly care / Laimutė Žalimienė, Inga Blažienė, Jolita Junevičienė. Journal of Baltic studies. 2020, vol. 51, no. 2, p. 159-178.