Jaunosios kartos pietų ir šiaurės žemaičių kalbinės nuostatos: lyginamoji analizė lyties aspektu

LTTirti kalbos ir visuomenės santykius, kalbos funkcionavimo priklausomybę nuo visuomenės gyvenimo sąlygų, kalbos ir kultūros ryšius pastaruoju metu yra gana populiaru. Straipsnyje, remiantis 100 humanitarinio išsilavinimo neturinčių 18–30 metų šiaurės ir pietų žemaičių anketų atsakymais, analizuojamas tarminio tapatumo klausimas. Išanalizavus gautus rezultatus, akivaizdesnių skirtumų tarp žemaičių vyrų ir moterų požiūrio į tarminę tapatybę nepastebėta. Galima tik paminėti, kad žemaičiai vyrai dažniau – kaip gražesnę ir priimtinesnę – renkasi bendrinę lietuvių kalbą, o moterys teigė, kad joms gražesnė yra gimtoji tarmė. Respondentų nuomone, bendrinė kalba siejama su geru išsilavinimu, patikima socialine pozicija, įsitvirtinimu visuomenėje. Tačiau buvo ir tokių respondentų, kurie teigė, kad bendrine kalba kalbantis žmogus dažniausiai atrodo pasipūtęs ir savimi pasitikintis. Jeigu žmogus yra žemaitis ir kalba bendrine kalba, šitaip parodo nepagarbą savo tarmei, savo gimtajam kraštui. Dauguma respondentų paiso visuomeninės padėties ir laikosi stereotipinės nuomonės, kad bendrine lietuvių kalba bendrauja tik išsilavinę žmonės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendrinė lietuvių kalba; Bendrinė lietuvių kalba, šiaurės ir pietų žemaičių tarmė, sociologinis tyrimas, tarminė tapatybė; Sociologinis tyrimas; Tarminė tapatybė; Šiaurės ir pietų žemaičių tarmė; Linguistic identity; Northern and Southern Samogitian subdialects; Sociological research; Sociological research, linguistic identity; Standard Lithuanian; Standard Lithuanian, Northern and Southern Samogitian subdialects, sociological research, linguistic identity.

ENThe aim of the paper is to find whether and when the Samogitian dialect is used, whether it is worth using a native dialect and attitudes towards a dialect and standard Lithuanian. A quantitative survey method was used to identify attitudes towards Southern and Northern Samogitian and their use. Research sample: 100 respondents with non-humanitarian education from Northern and Southern Samogitia, aged 18–30. The survey showed that the majority of the respondents only sometimes used their dialect, usually with interlocutors from the same village or town. The respondents were well aware of the domains where a dialect can be used, knew that it should be used in informal speech, informal situations and used standard Lithuanian in formal speech. It was found that it was important to them to preserve the Southern and Northern Samogotian subdialects. Having compared the respondents' answers by gender no significant difference was found between the opinion of men and women about the use and preservation of their native dialect. [From the publication]