Kultūra ir lietuvybė strateginėje Lietuvos raidos vizijoje
LTKaip lietuvių kultūra skleidžiasi valstybės raidoje ir strateginėse politinėse vizijose, kodėl atgautos Nepriklausomybės metais apnyko kultūros svarbos supratimas? Atsakymų į šiuos klausimus ieškoma plėtojant teorinę įžvalgą - kultūra suvokiama kaip sugyvenimo būdų visuma, kaip materialių formų vaizdinis, simbolinis, ženklinis paveldas ir jo naudojimo bei „didinimo“ praktikos. Iškeliamas ir gvildenamas egzistencinis kultūros, vietovės ir tapatumų sąryšis, teikiantis kultūrai pamatinius vietoviškumo ir tautiškumo bruožus. Aiškinamasi, kokie ypatumai būdingi kultūros sistemos funkcionavimui globalizacijos ir europinės integracijos aplinkoje. Pasiremiant teorinėmis įžvalgomis ir naujų kultūros raidos tendencijų suvokimu, analizuojama strateginė Lietuvos raidos vizija Lietuva 2030, išskleidžiant jos ideologines prielaidas ir „iškultūrinančio“ veikimo pobūdį. Šis dokumentas lyginamas su tokiu pat estiškuoju, kuriame nustatomas pagrindinis strateginės raidos tikslas - estiškumo tvirtinimas, kuris galimas įgyvendinti tik kultūros teikiamais būdais ir priemonėmis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Globalizacija; Kultūra; Lietuva 2030; Lietuvybė; Nacionalinis tapatumas; Sugyvenimas; Cohabitation; Culture; Globalization; Lithuania 2030; Lithuanian identity; National identity.
ENHow does Lithuanian culture unfold in the national development and strategic political visions? Why has the understanding of the importance of culture has decayed during the years after the regaining of Independence? These questions are considered through the development of a theoretical insight of culture - culture is perceived as a mother tongue based totality of historically developing practical ways of cohabitation with the natural, historical, and neighboring environment, as a visual, symbolic heritage of the material forms and the ways of its use and "raising". Culture is always locational, whose primal task is to support communal ties, thus social identities. Existential relationships among culture, location and identities are discussed. Also the characteristic features of the system of culture functioning in the environment of globalization and European integration are determined. Relying on theoretical insights and the perception of new cultural trends, the vision of the Lithuania’s progress strategy Lithuania in 2030 is analysed, extracting its ideological assumptions and "deculturing" nature of the activity. This document is compared to the Estonian one which sets a major strategic development goal of strengthening Estonianness that can only be realised using the means and methods provided by culture. [From the publication]
- Antanas Baranauskas : gyvenimo tekstas ir tekstų gyvenimai / Paulius Subačius. Vilnius : Aidai, 2009. 216 p.
- Ethnic culture in processes of socialisation: experience of Lithuania / Libertas Klimka. Pedagogika. 2014, 116, p. 35-46.
- Postmodernusis kapitalizmas / Vytautas Rubavičius. Vilnius : Kitos knygos, 2010. 269 p.
- Užrašai : dvidešimt metų (1885-1905) Žemaitijos užkampy / Merkelis Račkauskas ; [parengė Tomas Venclova ; nuotraukos iš Andriaus Cvirkos asmeninio archyvo]. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008. 534 p., [14] iliustr. lap.
- Рута обыкновенная (Ruta graveolens) в современной литовской прозе: внешняя характеристика, лечебные, пищевые свойства и символическое значение / Аурелия Гритенене. Актуальні проблеми сучасної освіти та науки в контексті євроінтеграційного поступу : матеріали IV Міжнародної науково-практичної конференції (Луцьк, 26-27 квітня 2018 року) / упоряд. О. А. Бундак, Н. В. Ляшук, Н. Г. Конон. 2018. P. 12-20.
