Keli Jono Jablonskio asmenybės bruožai

• Some aspects of the personality of Jonas Jablonskis
• Some aspects of Jonas Jablonskis' personality traits

LTJ. Jablonskio asmenybei iki šiol didesnio dėmesio beveik neskirta. Nors jo gyvenimą ir darbus plačiai išanalizavo profesorius A. Piročkinas, tačiau akcentuojant gyvenimo tėkmę bei darbų kryptis neliko specialios vietos Jono Jablonskio asmenybės bruožams atskleisti. J. Jablonskį vedė gyvenimo idėja: daryti tai, ko reikia Lietuvai, tuometiniam jos gyvenimui. Jono Jablonskio nuotraukos, kur jis sėdi, neretai pledu užklotomis kojomis, sudaro žmogaus, kurį senatvės negalia pasodino į ratelius, vaizdą. Tačiau iš tiesų jis suserga vos sulaukęs 40-ties, o 1912 metais prasidėjęs paralyžius nebeleidžia judėti. Iki to meto J. Jablonskis buvo išleidęs 1901 m. „Lietuviškos kalbos gramatiką“, redagavęs Juškų žodyną ir Žemaitės raštus, bendradarbiavęs „Varpe“, „Vilniaus žiniose“. Svarbiausiuosius darbus (1919 ir 1922 m. gramatikas, 1916 m. skaitinius „Vargo mokyklai“ ir 1925 m. „Lietuvių kalbos vadovėlį“, 1928 m. „Linksnius ir prielinksnius“) jis parašys ar padiktuos jau kamuojamas sunkių ligų. Tai rodo J. Jablonskio valios pastangas, kantrybę, apgalvotą darbo sistemą, nes diktuoti darbai išlaikė vientiso darbo struktūrą.. Rūpestis Lietuva išliko visą gyvenimą (bendradarbiavimas „Aušroje“, „Varpe“, tremtis ir darbas įvairiose tuometinės Rusijos gimnazijose, darbas Kauno universitete ir drauge rūpinimasis ne tik universiteto, bet ir visuomenės, kultūros reikalais). Jis rėmė K. Būgos idėją parengti „Lietuvių kalbos žodyną“, net rūpinosi jo finansavimo galimybėmis, ne tik pats rašė, bet skatino ir kitus kultūros veikėjus aktyviai bendradarbiauti kultūrinėje spaudoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmenybės bruožai; "Lietuvių kalbos žodynas"; Personality of Jonas Jablonskis; "Lithuanian Dictionary".

ENNot much has been written about the personality of Jonas Jablonskis. Professor A. Piročkinas has analysed Jablonskis’ life and works in detail, but the focus has been on the work he produced at various stages of his life, without any consideration of the personal side of Jonas Jablonskis. Jablonskis was driven by a lifelong ideal: to do what Lithuania needed, at every stage of his life. Jonas Jablonskis began to suffer ill health from the age of 40; and from 1912 onward his paralysed legs made him unable to walk. Before that, in 1901 J. Jablonskis had published Lietuviškos kalbos gramatika [‘Grammar of the Lithuanian Language’]. He had edited the Juška brothers’ dictionary and the wrings of ‘Žemaitė’; and he had collaborated with the newspapers Varpas and Vilniaus žinios. His most important works (the grammars of 1919 and 1922, the articles for Vargo mokykla [‘School of Hardship’] of 1916 and Lietuvių kalbos vadovėlis [‘Lithuanian Language Primer’] of 1925, and Linksniai ir prielinksniai [‘Cases and Prepositions’] of 1928 ) were written or dictated when he was suffering from ill health. His concern for Lithuania lasted all his life, as can be seen from his involvement with Aušra [‘The Dawn’], Varpas [‘The Bell’], his work while in exile at various Russian high schools, his work at the University of Kaunas and his involvement with the cultural life not just of the University but of the whole society. He supported K. Būga’s idea of creating a major Dictionary of the Lithuanian Language, and he even looked into possibilities for its financing. He wrote prolifically himself and encouraged other cultural activists to collaborate extensively with the cultural press.