LTStraipsnyje bendrais bruožais aptariama Tytuvėnų dvaro ir miestelio istorija XVI–XIX a., nurodomi žinomi dvaro savininkai, jų kaita. Svarbiausias įvykis Tytuvėnuose buvo bernardinų vienuolyno įkūrimas 1614 m., jį įkūrė Žemaičių žemės teismo teisėjas Anriejus Valavičius (Wołłowicz). Valavičius pats parašė vienuolyno ir bažnyčios instrukciją, paskyrė 10000 auksinų statyboms. Kadangi tais pačiais metais jis mirė, nuo 1618 m. fundatoriaus valią vykdė Jeronimas Valavičius. Statybos tęsėsi iki XVIII a. pabaigos, lėšas aukojant ir kitiems Žemaitijos bajorams. Nuo 1636 m. Tytuvėnus valdė kunigaikščiai Radvilos. Miestelis 1655 ir 1701 m. nukentėjo nuo švedų, 1708 m. nuo rusų kariuomenių. Po karų 1711 m. miestelyje nebuvo likę nė vieno gyventojo. 1795 m. žlugus Respublikai, Žemaitija tapo Rusijos imperijos dalimi ir 1831 bei 1863 m. sukilimuose ir Tytuvėnų gyventojai kovėsi už laisvę. Imperijos jėgoms numalšinus sukilimus, buvo imtasi represijų – uždrausta spauda lotyniškomis raidėmis, katalikų bažnyčią norėta paversti stačiatikių cerkve, vienuolynas uždarytas, jame įkurdinta kariuomenė, ir tik XIX a. pabaigoje dalis vienuolyno buvo atiduota klebonui, o neprižiūrima ir apgriuvusi – nugriauta. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tytuvėnai; Tytuvėnų istorija; Vietovių istorija; Tytuvenai; History of the Tytuvenai; History of the locality.
ENThe article, in general terms, dwells on the history of Tytuvėnai estate and town of the 16th-19th centuries, indicates known owners of the estate and change of ownership. The most important event in Tytuvėnai was establishment of Bernardin monastery in 1614 by judge of Samogitian region Andzej Wołłowicz. Wołłowicz himself wrote down the instruction of the monastery and the church and allocated 10000 auksinas (old Lithuanian coin) for construction. Since he died in the same year, as of 1618 the will of the founder was executed by Hieronim Wołłowicz. Construction continued until the end of the 18th century with the donation of other noblemen of Samogitia. Since 1636 Tytuvėnai were governed by Dukes the Radvila. In 1655 and 1701 the town was overrun by the Swedish army and in 1708 by the Russian army. After the wars in 1711 there was not a single resident left in the town. After the fall of the Republic in 1795, Samogitia became a part of the Russian Empire, and Tytuvėnai population struggled for their freedom in uprisings of 1831 and 1863. Suppression of the uprisings by the imperial forces was followed by repressions – press in Latin letters was prohibited, the Catholic church was planned to be converted to the Orthodox church, the monastery was closed for accommodation of the army. Only at the end of the 19th century a part of the monastery was handed over to the dean, and the unmaintained and decrepit part was demolished.