Ein Paar Paraphrasen zu Johannes Bobrowski in Litauen

LTStraipsnyje analizuojami vokiečių rašytojo Johanneso Bobrovskio ryšiai su Lietuva, atsispindintys jo kūryboje. Ryškų vaidmenį jo kūryboje atlieka landšafto diskursas kaip galimybė suvokti save ir kitą. Išeities taškas šiame diskurse yra J. Bobrovskio tėviškė. Poetinė topografija remiasi kraštovaizdžiais, kurie kyla iš vaikystės prisiminimų ir yra vaizduojami kaip istorinių įvykių suvokimo mitologinis diskursas. Šiame kontekste akivaizdūs yra J. Bobrovskio ryšiai su Lietuva. Memelio (Nemuno) srovė yra ryškus šio kraštovaizdžio diskurso išeities taškas. Ši upė taip pat yra veiksmo vieta ir skiriamoji riba tarp kaimyninių - vokiečių ir lietuvių - kultūrų romane "Lietuviški klavyrai", kuriame refleksuojamos šios pagrindinės problemos: tėviškė kaip gyvenamoji vieta, menininko egzistencija šiuolaikiniame pasaulyje, tremtyje gyvenančio žmogaus padėtis, taip pat kaltės, meilės, mirties problemos. Landšafto diskursas J. Bobrovskio eilėraščių knygoje "Sarmatijos žemė" turi biografinių šaknų. Sarmatijos pasaulį poetas suskirstė į 5 dalis: pirmoji zona - buvusi Rytų ir Vakarų Prūsija, antroji zona - Lietuva, Latvija, Estija ir Pietų Suomija ir t. t. Sarmatijos diskursui taip pat priklauso keli eilėraščiai apie Kuršių neriją (pavyzdžiui, "Die Kurische Nehrung"). Daugelyje 1960 m. ir vėliau pasirodžiusių J. Bobrovskio prozos kūrinių taip pat vyrauja Rytų Prūsijos - Lietuvos tematika, daug kraštovaizdžio elementų.Reikšminiai žodžiai: Kūrinio kontekstas; Recepcija; Autobiografiškumas.

ENThe article analyzes German writer’s Johannes Bobrovski’s relations with Lithuania, reflected in his works. The discourse of landscape as a possibility to perceive himself and another person has a prominent role in the said author’s creative. J. Bobrovski’s motherland is the baseline in the discourse. The poetic topography is based by landscapes, which arise from childhood’s memories and are depicted as a mythological discourse of perception of historical events. In this context J. Bobrovski’s relations with Lithuania are prominent. The subject of Memel (Neman) is the baseline of the discourse of the landscape. The Neman river is also the location of action and a demarcation between the cultures of the two neighbouring countries, i. e. Germany and Lithuania in his novel “Lietuviški Klavyrai", which reflects the following main problems: motherland as a place of residence, existence of an artist in a modern world, the position of a person, living in exile, as well as the problems of guilt, love and death. The discourse of landscape in J. Bobrovski’s book of poems "Sarmatijos Žemė" has certain biographical roots. The poet divided the world of Sarmatia into five parts: the first zone is the former Eastern and Western Prussia, the second is Lithuania, Latvia, Estonia and Southern Finland, etc.. Several poems on the Curonian Spit (for instance, "Die Kurische Nehrung"), written by the author, also belong to the discourse of Sarmatia. Most works of J. Bobrovski’s prose, which appeared in 1960 and later are also saturated with the subjects of the Eastern Prussia – Lithuania and contain lots of landscape elements.