LTStraipsnyje aptariamos deportacijos bei savasties temos Dalios Grinkevičiūtės atsiminimuose Lietuviai prie Laptevų jūros: Atsiminimai, miniatiūros, laiškai, parašytuose apie 1949-50 metus bei 1974 metais parašytame antrajame atsiminimų variante Lietuviai prie Laptevų jūros. Skaudžios patirties kontekste, atsiminimų rašymą galima interpretuoti kaip savasties kūrimą iš naujo. Daugelis mokslininkų teigia, kad kūrybinė veikla, ypač rašymas, atlieka savasties atkūrimo bei atstatymo funkciją, atkuria savasties-objekto santykį bei turi gydomąjį poveikį asmenybei, Patyrusiai sukrečiančius išgyvenimus bei sunkias psichologines traumas. Autobiografinis rašymas savasties, savojo „aš“ atkūrimo procese vaidina svarbų vaidmenį. Straipsnyje Grinkevičiūtės atsiminimai bei jų rašymas analizuojami taikant naratyvinės terapijos perspektyvą; pastebimi trys terapinį poveikį turintys naratyvo lygmenys. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atsiminimai; Autobiografinis rašymas; Dalia Grinkevičiūtė; Deportacija; Egodokumentai; Istorija; Naratyvinė terapija; Savastis; Trauma; Autobiographical writing; Dalia Grinkevičiūtė; Deportation; Egodocuments; History; Lithuanian literature; Memoirs; Narrative therapy; Re-creating the self; Self; Trauma.
ENThe article addresses the issue of deportation, displacement, and the self in Dalia Grinkevičiūtė's Lietuviai prie Laptevų jūros: Atsiminimai, miniatiūros, laiškai, written in 1949-50, first published in 1997, in 2002 translated as A Stolen Youth, a Stolen Homeland and in the second version of the memoirs, Lietuviai prie Laptevų jūros, written in 1974, in 1990 translated as Lithuanians by the Laptev Sea. During the mass deportations of 1941, Dalia Grinkevičiūtė (1927-1987) was deported from Lithuania to Siberia and spent almost 10 years in Yakut Republic. Considering Grinkevičiūtė's life experience, writing memoirs may be understood as a means of composing or re-creating the self and looked at from the perspective of the narrative therapy. [From the publication]