Vilniaus pirkliai XVIII a. pabaigoje - XIX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje : judėjų ir krikščionių padėties palyginimas

LTStraipsnyje nagrinėjamasVilniaus judėjų ir krikščionių pirklių statusas, jų galimybės reikštis versle ir visuomenėje XVIII a. pab. – XIX a. 4-ojo dešimtmečio viduryje. Aptariami Rusijos imperijos įstatymai, liečiantys pirklius ir atskirai – liečiantys žydus pirklius. Nagrinėjamas Vilniaus pirklių sluoksnio susidarymas, jo etninė, socialinė sudėtis ir teritorinė kilmė. Esminis šio proceso rezultatas buvo tas, kad žydų pirkliai lenkė krikščionis skaičiumi, pozicijomis pirklių hierarchijoje (žydai vyravo pirmojoje ir antrojoje gildijoje), prekybos mastu, įvaldytomis verslo sferomis ir kapitalo dydžiu. Pirklai krikščionys vyravo viešojoje sferoje. Žydai negalėjo atstovauti savo grupės interesų miesto savivaldoje ir pirklių korporacinėse institucijose, jie turėjo savo atstovų tik pirklių deputacijoje, kuri tikrino, kaip tvarkoma miesto prekyba. Tačiau ekonomikos srityje krikščionių ir žydų pirkliai turėjo lygias teises. Taip pat jie buvo lygūs socialiniu požiūriu, nes priklausymas pirklių luomui buvo ne paveldėjamas, bet deklaruojamas, o luomo privilegijomis naudojosi abi grupės.Reikšminiai žodžiai: Vilniaus pirkliai; Žydai; Miestiečiai; Gildija; Vilnius Merchants; Jewish; Townspeople; Guild.

ENThe aim of this article is to investigate the status of the merchant estate in the late 18th c. – mid-1830s and the opportunities in had to express itself in commerce, business and society through a comparison of the Jewish and Christian situations. From a local perspective, Vilnius, the provincial and governor-general’s seat, was best suited for this as it provided the most favourable economic and social conditions for merchant activities. The article discusses the complex of Russian Imperial laws, which created the legal basis for the existence of the merchant stratum, establishing its obligations, rights and privileges, and their economic and social incentive systems. The paper explores the legal possibilities for Jews to integrate into the merchant estate, which are set forth in the ‘Jewish Regulations’ of 9 December 1804, as well as the restrictions imposed on Jews in the area of social incentives. The paper primarily focuses on the creation of the Vilnius merchant stratum, its ethnic, territorial and social composition, showing the similarities and differences of Jewish and Christian participation in this process. The essential result of this process was that the Jewish merchants definitely surpassed the Christians in quantitative strength, positions in the merchant hierarchy, in the scale of commerce, in the number of business spheres mastered and probably in the size of their capital. They pushed the Christians out of wholesale trade, banking operations and profitable contracts with the city and state treasuries. The divide between the Jewish merchants and the Christians became distinct where questions of governance and influence arose.