Tautinis tapatumas ir jo kaita vyresniame mokykliniame amžiuje

LTStraipsnyje svarstomas tautinio tapatumo klausimas šiuolaikinėmis globalizacijos aplinkybėmis. Mes žiūrime į globalizaciją kaip į dvilypį fenomeną: kaip pozityvų fenomeną, kuris atveria kelius bei perspektyvas politinei, ekonominei, kultūrinei komunikacijai ir bendradarbiavimui bei kaip negatyvų fenomeną, kuris gali kelti grėsmę atskiriems asmenims, bendruomenėms ar net kultūroms, silpnindamas arba visai sunaikindamas jų tapatumą. Šiame straipsnyje į tautinį tapatumą žiūrima iš skirtingų perspektyvų. Kalbant apie asmenybės saviidentifikaciją, tautinis tapatumas dažniausiai yra apibrėžiamas kaip žmogaus egzistencija ir išlikimas toje pačioje etninėje grupėje Tokia egzistencija dažniausiai yra lydima priklausomybės tautai ir Tėvynei jausmo. Šiuo atveju yra labai svarbu pamatuoti savo tautos vertę kitų aplinkinių tautų vertės kontekste, tam, kad būtų galima aiškiai įsivaizduoti ateities lūkesčius savo tautai ir Buvo atliktas vyresniųjų klasių moksleivių požiūrio į tautinį tapatumą ir savęs, kaip tautos dalies, suvokimo tyrimas. Gauti rezultatai rodė žemesnį savo tautos vertinimą (palyginus su 1998 ir 2005 m. rezultatais), tačiau asmeninio tautinio tapatumo apibrėžtys, priešingai, buvo aiškesnės, tuo metu tautinio saugumo vertinimas liko tame pačiame lygyje. Gauti duomenys gali rodyti moksleivių sąmonėjimą asmeninio tapatumo klausimu; tai gali būti prielaida ateities tautinio tapatumo formavimuisi. Dėl šios priežasties daroma išvada, jog ypatingai svarbus šiandieninėje mokykloje yra tautinis vertybėmis grįstas ugdymas, kuris vėliau gali paskatinti ugdymą tarpkultūriniame kontekste. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Tautinis tapatumas; Tarpkultūrinis ugdymas; National identity.

ENThe present article discusses the issue of the national identity under the circumstances of globalisation. Globalisation is viewed as a double-sided phenomenon: as a positive phenomenon that opens up wide prospects for political, economic and cultural communication, co-operation and, as a negative phenomenon, that might pose a threat to the identity of individual persons, communities and cultures by weakening or even destroying that identity. The article considers the national identity from different aspects. In terms of personal self-identification, the national identity is most commonly treated as a person’s existence and survival within the context of some ethnic group, this existence being accompanied by a feeling of belonging to the nation and Motherland. In this case it is necessary to establish the measure of value for one’s own nation and to clearly visualise specific expectations for the future of the nation and one’s own further existence within the national context. In our study the starting point was the respondents’ attitudes to the national state and national security that underline the freedom and independence of the nations. The results obtained show a tendency towards lower evaluations of one’s own nation (as compared with the data obtained in 1998 and 2005), whereas attitudes to one’s own state show a tendency for a rise; attitudes to national security remain on the same level and can be specified as not too favourable. The above data is a signal that the learners might begin to separate understanding of the state from that of the nation and this could hinder the future processes of preserving one’s national identity.