LTŠiame straipsnyje tiriamas tas baltiškos leksikos sluoksnis, kuris išliko tam tikrose slavų kalbose ar tarmėse dėl baltų substrato įtakos ir kuris gali būti priskiriamas rašytinės kalbos paminklų nepalikusioms (ar mažai tepalikusioms) rytinėms ir vakarinėms baltų kalboms. Substratinės kilmės baltizmai (apeliatyvai ir vietovardžiai, ypač vandenvardžiai) dėl ankstyvo skolinimosi laiko yra labai supanašėję su grynai slaviškais žodžiais, todėl dažnai priskiriami bendrajam baltų ir slavų leksikos sluoksniui, bet tai toli gražu neatitinka tikrovės. Substratinės kilmės baltizmų tyrimas yra svarbus ne tik baltų, bet ir slavų kalbų istorinei dialektologijai, nes ne vienu atveju padeda išaiškinti priežastis, suformavusias kai kurių tarmių fonetines, leksines ir darybines izoglosas.Reikšminiai žodžiai: Baltų substratas; Slavų kalbos; Hidronimai; Mikrotoponimai; Apeliatyvai; Lingvistinė geografija.
ENThis article looks into the layer of the Baltic lexis that has been preserved in certain Slavonic languages or dialects due to the influence of the Baltic substratum and that can be attributed to Eastern and Western Baltic languages that have not left written language monuments (or have left very few of them). Baltic words of substrat origin (appellatives and place-names, particularly hydronyms) are greatly assimilated to purely Slavonic words due to early time of borrowing; therefore, they are often attributed to the layer of common Baltic and Slavonic lexis. However, this does not reflect actual reality. The analysis of Baltic words of substrat origin is important the historic dialectology of not only Baltic but also Slavonic languages as in many cases it helps to reveal reasons that have determined phonetic, lexical and formation isoglosses of certain dialects.