LTStraipsnyje analizuojami fonologiniai ir morfonologiniai lietuvių kalbos morfemų sandūros procesai. Aptariami fonologinės ir morfonologinės kaitos skirtumai, anksčiau atlikti moksliniai tyrimai priebalsių kaitos klausimais, analizuojama, kaip turėtų būti klasifikuojama priebalsių kaita. Šį tyrimą ir sprendimą analizuoti priebalsių kaitos principus inspiravo ankstesni lietuvių kalbos tyrėjų darbai bei darbas su lietuvių kalbos morfemikos duomenų baze, kuri ir buvo pasirinkta pagrindiniu empiriniu šaltiniu. Analizė parodė, kad klasifikacijos problemų nekyla, kai priebalsių kaita analizuojama teoriškai ir iliustruojama pavyzdžiais. Tačiau kai kuriuos pavyzdžius suklasifikuoti labai sunku. Tad privalu nubrėžti ribas tarp fonologijos ir morfonologijos, nes fonologiniai procesai lemia ir morfemikos pokyčius, o morfemų jungimas sukelia fonologinius pokyčius. Morfonologiniai pokyčiai skiriasi nuo fonologinių pragmatiniu aspektu. Straipsnyje remiamasi Alekso Girdenio, Nijolės Sližienės, Adelės Valeckienės, Stasio Keinio, Vinco Urbučio ir Antano Pakerio anksčiau publikuotais darbais. Diskutuojama, kad šių lietuvių kalbininkų darbuose klasifikacijos skiriasi, tad daug klausimų yra neatsakytų. Atliekamas tyrimas paremtas 70000 skirtingų žodžių formų, kurias vienareikšmiškai suklasifikuoti pagal morfemų jungimo procesus nėra paprasta. Visgi empirinių duomenų analizė parodė, kad egzistuoja tam tikros tendencijos, leidžiančios daryti išvadas. Autorės siūlo naują klasifikaciją, kuri apima visus kaitos tipus lietuvių kalboje.Reikšminiai žodžiai: Balsių kaita; Fonetinis supanašėjimas; Fonologinė kaita; Garsų kaita; Morfonologinė kaita; Priebalsių kaita; Priebalsių kaitaliojimas; Priebalsių supanašėjimas; Consonant accommodation; Consonant alternation; Lithuanian; Morphonological alternation; Phonetic accommodation; Phonological alternation; Sound alternation; Vowel apophony.