Jurgis Baltrušaitis: lietuvių menotyrininkas, išryškinęs Rytų ir Vakarų tautų meno sąsajas

LTPagrindinis šio straipsnio tikslas yra atskleisti, kaip Jurgis Baltrušaitis (1903-1988) tapo žinomas Japonijoje. Be to, čia detaliai aptariami jo Rytų meno tyrinėjimai, pradedant „Anamorfozėmis“ (Anamorphoses, 1955), „Fantastiniais viduramžiais“ (Le Moyen Age fantastique: Antiquites et exotismes dans l'art gothique, 1955) ir „Aberacijomis“ (Aberrations, 1957). Baltrušaitis tyrinėjimus vykdė veikiamas savo tiesioginio mokytojo Henri Fo- cillono (1881-1943) mokslinių interesų, o pastarasis buvo žinomiausias prancūzų meno istorikas, XX a. antrąjį dešimtmetį susitelkęs į Rytų, daugiausiai japonų, meno tyrinėjimus bei skyręs ypatingą dėmesį sąsajoms tarp Rytų ir Vakarų meno tradicijų. Nors Baltrušaičio Rytų meno tyrinėjimai ribojosi daugiausiai kinų menu, galima aptikti keletą Focillono įžvalgių pastebėjimų. Remiantis šia akademine srove, straipsnyje aptariami Baltrušaičio tyrinėjimai, atsižvelgiant į Rytų ir Vakarų sąveikas. [Iš leidinio]

ENIn Japan, Jurgis Baltrušaitis (1903-1988) is mainly regarded as an extraordinary person who researched on “depraved” perspective due to four of his Japanese editions which were published and featured in the 1990s: Anamorphoses, Aberrations, La Quele (D’Isis, and Le Miroir. Baltrušaitis was originally a straight researcher of medieval art, and a Japanese edition of his book Le Moyen Age fantastique: Antiquites el exotismes dans Г art golhique was published earlier in 1985, however, it was accepted by only a few Japanese researchers. In the 1920s, Baltrušaitis was a pupil of Professor Henri Focillon (1881-1943) who was the most significant French art historian of Oriental art in the 1910s and published Hokousai (1914) and L’art bouddhique (1921) which focused on the links between East and West. In later years, his interest moved on to medieval art and he published La Vie des forms (1934) which showed his methodology in exploring the nature of form in art. Baltrušaitis’ researches on Oriental and Romanesque arts may have taken over the research attitude of Focillon, even though, his research of Oriental art was mainly on Chinese art. In this paper, the life and major researches of Baltrušaitis will be broadly explained first. Subsequently Baltrušaitis’ researches on Oriental art from Anamorphoses (1955), Aberrations (1957), and Le Moyen Age fantastique will be observed by considering the interrelations between art of East and West. [From the publication]