Życia kulturalne Wilna w czasach stanisławowskich. Wprowadzenie

LTKultūrinis gyvenimas turi būti analizuojamas į jį žvelgiant per tam tikrai bendruomenei būdingų gyvosios kultūros funkcionavimo būdų bei jos dalyvavimo toje kultūroje prizmę, kitaip tariant, per konkrečias kultūrines praktikas. Klaidinga imtis vertybinių vertinimų, užuot pažinus komponentų, suteikiančių pavidalą konkrečios bendruomenės sukuriamam kultūrinio gyvenimo modeliui, specifiką. Atsižvelgiant į tai, galima kelti įžanginę tezę, jog Stanislovo Augusto valdymo laikotarpiu (o galbūt ir kiek anksčiau) Vilniuje funkcionavo savitas kultūrinio gyvenimo modelis, grįstas bendrabūviu ir tarpusavio institucine priklausomybe, ritualizuotomis kultūrinių kompetencijų įgijimo ir dalyvavimo kultūriniame gyvenime formomis (mokyklos, akademija. Bažnyčia, spaustuvės, bibliotekos ir t.t.), neformaliomis kultūros institucijomis (mecenatystė, salonai, draugijos ir t.t.) bei politinio gyvenimo institucijomis, tokiomis kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiasis Tribunolas, kuris greta savo pagrindinių funkcijų palaipsniui tapo svarbia, Lietuvos sostinės kultūrinį potencialą stiprinančia institucija, reikšmingai veikiančia konkrečias kultūrines praktikas.Tokioje situacijoje Tribunolo sesijas lydintys politinio pobūdžio įvykiai, glaudžiai susiję su kitų lokalinių institucijų veikla, daug labiau nei likusiuose tribunoliniuose miestuose (Gardine, Petrakave, Liubline) persipindavo su kultūros įvykiais, o juos visus vienijo religinis ceremonialas. Kasdieninės kultūros produktai funkcionavo greta aukštosios kultūros, o visuomenės elitas turėdavo sąlytį su įdomia minios raiška. Straipsnyje pateikta šaltinių medžiaga ir kultūros procesų interpretacija išsamiai neatskleidžia nurodytos temos, suteikiamas tik atskaitos taškas tolesniems, nuodugnesniems problemos tyrimams. [Iš leidinio]

ENCultural life must be analysed looking at it through the prism of the ways of the functioning live culture, that is typical to the certain communities and its participation in that culture, in other words, through the specific cultural practices. It is a mistake to take the valuations rather than making yourself familiar to the specifics of components that shape the model of cultural life created by a particular community. Taking this into account, it is possible to raise the introductory thesis, that through the ruling period of Stanislaw Antoni Poniatowski (and perhaps earlier) in Vilnius, Lithuania, there was a strongly distinctive cultural life model, that was based on coexistence and mutual institutional interdependence, ritualised forms of the cultural competence acquiring and participation in the cultural life (schools, academy, church, printing houses, libraries etc.), informal cultural institutions (patronism, salons, societies etc.) as well as political life institutions, such as the senior tribunal of the Grand Duchy of Lithuania, which next to its main functions, gradually became an important institution, that strengthened the cultural potential of the capital city of Lithuania, significantly influencing certain cultural practices.