LTStraipsnyje analizuojama Vilniaus baroko mokyklos sklaida Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės provincijoje: Livonijos, Polocko, Vitebsko ir Mstislavlio (dabar - Mscislavas) vaivadijose. Remiantis šaltinių tyrimais ir išlikusio (užfiksuoto) paveldo analize siekiama pažvelgti į lokalaus architektūros stiliaus reiškinio plitimą ir paplitimo geografiją nulėmusius veiksnius. Architektūros objektų, lokacijos ir autorystės tyrimai atskleidžia, jog Vilniaus baroko mokyklos sklaida Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje nebuvo chaotiška, inertiška stilistinė banga, o plitimas kunigaikštystėje nevyko vienodu „tankumu“. Vilniaus vėlyvojo baroko architektūros priskirtini sakralinės architektūros objektai iškilo tokiuose miestuose ir miesteliuose kaip Ilūkstė, Pasienė, Piedruja, Druja, Glubokas, Polockas, Berezvečius, Zabielai-Valyncai, Vitebskas, Orša, Mogiliavas ir t.t. Beveik visa paminėtų objektų grupė siejama su trimis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėlyvojo baroko architektais - Juozapu Fontana (Józef Fontana),]onu Kristupu Glaubicu (Johann Christoph Glaubitz) ir Jonu Valentinu Tobijumi Dyderšteinu (Joann Valentinus Tobias de Dyderszteyn), kuriuos jungia ne tik artima stilistika, būdinga Vilniaus baroko mokyklai, bet ir tai, kad šie trys architektai tam tikrame savo karjeros etape gyveno Vilniuje. Analizuojant sklaidos „žemėlapį“ ir tokį išsidėstymą nulėmusias sąlygas prieita prie išvados, kad stilistinės mokyklos sklaidai įtaką darė atlikėjų reakcija į darbo paklausą (minėtose teritorijose išaugo statybų poreikis ir koncentravosi didesnis finansinis pajėgumas) [...]. [Iš leidinio]
ENThe aim of the article - based on the research of sources and the analysis of remaining (fixed) heritage to look at the spread of the phenomenon of local architectural style and the factors that determined the geography of its spread. Studies of the location and authorship of architecture objects show that the spread of the Vilnius Baroque school in the province of the Grand Duchy of Lithuania was not a chaotic, stagnant stylistic wave, and that the spread in the Duchy did not occur with a uniform "density". Exploring the spread of the late Baroque architecture of the Grand Duchy of Lithuania, or more precisely the regional oriented style, christened the "Vilnius Baroque School", one notices the uneven distribution of objects attributable to this school in the territory of the Duchy. Most of the objects, including the most prominent, having great artistic value, were concentrated in the northeast and east of the Polish-Lithuanian Commonwealth, specifically in the voivodeships of Livonia, Polotsk, Vitebsk and Mstislav. The objects of sacred architecture attributable to the Vilnius late Baroque school of architecture emerged in such cities as Ilūkstė, Pasienė, Piedruja, Druja, Hlybokaye, Polotsk, Berezvecius, Zabielai-Valyncai, Vitebsk, Orsha, Mogilev and so on.Almost the whole group of the mentioned items are associated with three architects of the Grand Duchy of Lithuania late Baroque Joseph Fontana, John Christopher Glaubic and John Valentine Tobias Dyderszteyn, who are united not only by close stylistics, fitting into the frames of the Baroque school, but also by the fact that these three architects in a certain stage of their careers lived in Vilnius. After analyzing the diffusion "map" and the conditions determining such a formation one comes to the conclusion that the reaction of the performers to work demand (in the mentioned territories the need for constructions grew and greater financial capacity was concentrated) had an influence on the spread of the stylistic school, second - the long-standing relationships with customers, third - the permanent place of residence of the architects. [From the publication]