LTStraipsnio tikslas yra atskleisti užsienio kalbos įgūdžių įgijimo ir tarpkultūrinės kompetencijos ryšį bei reikšmę mokantis užsienio kalbų. Teigiama, kad besimokantieji užsienio kalbos turi gerai pažinti ne tik užsienio šalies, bet ir gimtosios šalies kultūrą, suvokti, kad egzistuoja skirtumai tarp kultūrų, mokėti palyginti kelias kultūras. Tarpkultūrinė kompetencija – tai gebėjimas deramai ir lanksčiai elgtis, susidūrus su naujais, neįprastais svetimų kultūrų reiškiniais komunikacijos procese. Daug reikšmės formuojantis užsienio kalbos įgūdžiams turi krašto pažinimas. Nors kiekviena šalis turi savo istoriją, įsitikinimus bei vertybes, svarbiausi kultūrinės elgsenos vertinimo aspektai yra tie patys: 1) individo ir visuomenės santykis, pasireiškiantis valgymo, gėrimo, aprangos, laisvalaikio praleidimo formų ypatumais; moterų ir vyrų vaidmenų skirtumais visuomenėje, 2) papročiai, tradicijos, elgesio normos įvairių švenčių (šeimos, religinių, valstybinių) metu; požiūris į laiką, 3) kalbinio elgesio normos: pasisveikinimo, prisistatymo, pakvietimo formos; pokalbio užmezgimo palaikymo būdai; elgesys su viršininkais, pavaldiniais, kolegomis; žodinio ir nežodinio bendravimo stilius; draudimai (tabu). Straipsnyje pateikti kultūrinės elgsenos aspektai iliustruojami pavyzdžiais iš įvairių šalių gyvenimo. Pabrėžiama, kad globalizacijos proceso metu užsienio kalbos įgūdžių ir tarpkultūrinės kompetencijos įgijimas yra glaudžiai susiję užsienio kalbų mokymo procese. Tarpkultūrinės kompetencijos įvaldymas padeda įveikti bendravimo barjerus, ugdyti toleranciją bei tarpusavio supratimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Užsienio kalbos įgūdžių įgijimas; Kultūrinė kompetencija; Krašto pažinimas; Globalizacija.
ENThe purpose of the article is to show the link between acquisition of foreign language skills and intercultural competence and its value in learning foreign languages. It has been said that those who study a foreign language have to know a lot not only about the relevant foreign country’s culture but also a lot about their own country’s culture, to understand that there is a difference between cultures, and to know how to compare several cultures. Intercultural competence is the ability to behave appropriately and flexibly when confronted with new, unaccustomed aspects of a foreign culture in the communication process. Getting acquainted with the country in question has great significance for the formation of foreign language skills. Every country has its own history, beliefs and values, but the most important aspects of evaluation of cultural behaviour stay the same: 1) the relationship between the individual and society, which manifests itself in customs to do with eating, drinking, clothing, ways of spending leisure time and the different roles of women and men in the society; 2) customs, traditions, and behavioural norms during various festivals (family, religious, national); and the attitude to time; 3) norms of linguistic behaviour: forms of greeting, introduction, invitation; methods of starting up a conversation; behaviour toward bosses, subordinates, colleagues; verbal and non-verbal aspects of socialising; and what is off limits (taboo). The article gives examples of aspects of cultural behaviour from various countries to illustrate the points made. It emphasises that through the process of globalisation, acquisition of foreign language skills and intercultural competence is closely linked to the process of learning foreign languages. Becoming proficient in intercultural competence helps to overcome communication barriers, to encourage tolerance and mutual understanding.