LTŠiame straipsnyje siekiama išryškinti tautinio tapatumo problemiškumą globalizacijos kontekste, aptarti teorinius tautinio tapatumo tyrimo pagrindus ir jais remiantis išryškinti aukštesniųjų klasių mokinių požiūrio į savo tautą, valstybę ir nacionalinį saugumą, kaip tautinės nuostatos atmainą, kaitos tendencijas. Remiantis tyrimų (1998 ir 2005) duomenimis atskleidžiama, kad aukštesniųjų klasių mokinių požiūris į savo tautą ir valstybę, taip pat ir nacionalinį saugumą nėra labai pozityvus. Skirtumas tik tas, kad prieš septynetą metų buvo daugiau linkstama pozityviau vertinti savo tautą nei valstybę, o pastaruoju metu – valstybę nei tautą. Šie pokyčiai gali liudyti tiek išaugusį Lietuvos valstybės pripažinimą, tiek mokinių sąmonėje ryškėjančias valstybės ir tautos atskirties užuomazgas. Pirmuoju atveju pokyčius tektų vertinti kaip pozityvią tautinės tapatybės dimensiją, antruoju atveju – kaip problemišką reiškinį, rodantį mokinių atitolimą nuo savo tautos istorinės praeities ir menką tikėjimą jos ateitimi. Taigi teigiamo požiūrio į tautinį tapatumą ugdymas vyresniame mokykliniame amžiuje išlieka kaip aktuali socialinė - pedagoginė problema. Ją sprendžiant svarbu mokiniams padėti sustiprinti ir išsaugoti teigiamą santykį su nacionaline kultūra – tautinio tapatumo pamatu bei garantu. Tai leistų jiems geriau pasirengti suvokti, vertinti ir priimti kitų pasaulio tautų kultūrą. [Iš leidinio]
ENThe article aims at highlighting the problematic nature of national identity in the context of globalisation, discussing the theoretical grounds for the study of national identity, and, on their basis, point out the tendencies of shift in the attitudes of the pupil of higher classes to their nation, state and national security, as a type of the national attitude. With reference to the data of research (1998 and 2005) it is revealed that the attitude of pupil of higher classes to their nation and state, as well as to the national security is not very positive. The difference is that seven years ago the nation was given a more positive assessment rather than the state, while recently it turned otherwise. The latter changes might evidence both better acknowledgement of the state of Lithuania and the beginning of separation of the state and nation, which is becoming more distinct in the conscious of pupil. In the first case changes should be regarded as a positive dimension of national identity, whereas in the second case – as a problematic phenomenon witnessing alienation of pupil from the historical past of their nation and faint belief in its future. Thus cultivation of a positive approach to national identity in the senior school age remains a relevant social-pedagogical problem. It is important that its treatment entails help to pupil to solidify and maintain a positive relation with the national culture – on the basis and with guarantee of national identity, which would enable them to get ready to understand, value and accept culture of other nations of the world.