Necrolithuanica, arba dėl Carlo von Schmitho vietos Lietuvos archeologijos istorijoje

LTTiek garsusis Carlo von Schmitho (apie 1795–1797–1876) rankraštinis archeologinių radinių ir mitologemų albumas Necrolithuanica (1863 metai), kurio originalas šiuo metu saugomas Stokholme, Karališkosios senienų tarybos ir valstybinio istorijos muziejaus archyve, tiek ir pati sudėtinga ir ganėtinai paslaptinga jo autoriaus asmenybė, iki šiol kelia daugybę klausimų. Todėl šioje studijoje mėginta apibrėžti Carlo von Schmitho albumo vietą to meto Lietuvos archeologijos tyrinėjimų kontekste, rasti jo nišą to meto istorijos moksle, pagaliau išsiaiškinti, kodėl taip ir nebuvo išspausdintas to laikotarpio požiūriu pakankamai originalus ir reikšmingas darbas. Norint suprasti rankraščio atsiradimo aplinkybes, jo autoriaus intencijas rašyti, kurti, buvo ne tik analizuojamas pats albumo Necrolithuanica tekstas, bet ir gilintasi į kontekstą, ieškota šalutinių faktų, mėginta atsakyti į klausimą, kiek šio albumo atsiradimo istorijoje būta Carlo von Schmitho polinkio į Lietuvos archeologijos ir mitologijos tyrinėjimus, o kiek – politinio užsakymo. Tačiau bene svarbiausia šios studijos ašimi tapo šio rankraščio analizės dėka suteikta galimybė kiek atidžiau pažvelgti į „paslaptingąjį“, iki šio beveik nepažintą, „eilinių“ Rusijos administracijos Lietuvoje pareigūnų pasaulį, suvokti juos ne tik kaip privalomojo viešojo gyvenimo, bet ir kaip tuomet bene esminio mūsų kraštui dvasinio gyvenimo matmens kūrėjus. Pagaliau – dar kartą įsitikinti, kad ir jie buvo ne mažiau „tikri“ ir ne mažiau svarbūs mūsų XIX amžiaus, dažnai vadinamo ir istorizmo amžiumi, statytojai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Necrolithuanica; Necrolivonica; Vilniaus senienų muziejus; Carl von Schmith; Necrotolituanica; Necrolivonica; Vilniaus Antiquity Museum.

ENThe famous manuscript album by Carl von Schmith (about 1795-1797–1876) of the archaeological findings and mythologems Necrolithuanica (1863), whose original is stored in the State Historical Museum of Stockholm, as well as the quite mysterious personality of the author still raises many questions. This study attempts to describe the place of von Schmith's album in the context of Lithuanian archaeological research, to find its niche in the historical science of those days, and finally, to clarify why the work that in those times was quite important and original was not published. In order to understand the circumstances in which the manuscript appeared and the intentions of its author to write it, not only the text of the album Necrolithuanica was analyzed, but marginal side facts were searched, attempting to answer the question of how much the history of the appearance of the album was due to von Schmith's inclination to research Lithuanian archaeology and mythology, and how much of it was a result of a political order. However, one of the most important axes of this study has become the possibility that the analysis of the manuscript allows us to have a closer look at the "mysterious" world of the "ordinary" officials of the Russian administration in Lithuania, to see them not just as creators of the obligatory public life, but also of the dimension of spiritual life that was so important to our country in those times. Finally, to make sure that they as well were as "real" and important builders of our 19th century, which was often called a century of historism.

• Eduardas Volteris ir Carlo von Schmitho "Necrolithuanica" (1863) / Reda Griškaitė. Archivum Lithuanicum. 2010, t. 12, p. 183-240.
• [Lietuvių kalbos ekspertai Rusijos imperijos tarnyboje: Dmitrijus Kaširinas, Zacharijus Liackis, Andrius Poidėnas] : recenzija / Reda Griškaitė. Archivum Lithuanicum. 2011, t. 13, p. 327-352.
• Pasaulietinių dalykų - rusų kalbos, literatūros, tėvynės istorijos ir geografijos - mokymas dvasininkų rengimo įstaigose : (XIX amžiaus antroji pusė) / Vilma Žaltauskaitė. Archivum Lithuanicum. 2013, t. 15, p. 293-330.
• Pirmieji posukiliminiai metai Lietuvos istoriografijoje: kaip archeologus keitė slavistai ir folkloristai. Piotro Bezsonovo atvejis (1865-1866 m.) / Reda Griškaitė. Archivum Lithuanicum. 2023, t. 25, p. 297-370.
• Rankraštinė Jano Hevelijaus Selenografija Vilniuje / Rima Cicėnienė. Knygotyra. 2019, t. 72, p. 34-61.
• Teodoro Narbuto intelektiniai žaidimai: Šiauriai kaip lietuviškų senienų muziejus / Reda Griškaitė. Knygotyra. 2020, t. 75, p. 259-326.
• Teodoro Narbuto mokslinė korespondencija kaip veikalo "Dzieje narodu litewskiego" "akademiškumo" liudijimas / Reda Griškaitė. Archivum Lithuanicum. 2021, t. 23, p. 191-268.
• The Common attributes between the Baltic thunder god Perkūnas and his antique equivalents Jupiter and Zeus / Vytautas Tumėnas. Mediterranean archaeology and archaeometry. 2016, vol. 16, no. 4, p. 359-367.