Sovietinė nomenklatūra ir išskirtinis vartojimas: nuo privilegijų iki nelegalumo

LT[...] Pagrindinė šio straipsnio tezė – lietuvių nomenklatūra sovietmečiu buvo išskirtinėmis vartojimo galimybėmis ir privilegijomis pasižyminti visuomenės grupė, kuriai gerovę ir veiklos sąlygas leido pagerinti tiek oficiali režimo parama, tiek nomenklatūrinių tarpusavio ryšių pagrindu plačiai veikę neformalūs (nelegalūs) būdai. „Išskirtinio vartojimo“ sąvoka siekiama apibrėžti nomenklatūros vartojimo galimybių sovietinėje sistemoje lauką, jį detalizuoti pateikiant atskirų privilegijų ir iš esmės tik nomenklatūrai prieinamų prekių ar paslaugų pavyzdžių, tų privilegijų mastą, taip pat atskleidžiant tokio vartojimo reikšmę nomenklatūros statusui sovietinėje sistemoje. Tokioje perspektyvoje atskleidžiamos dvi išskirtinio nomenklatūros vartojimo linijos. Vienoje jų nomenklatūros pavyzdys iliustruoja, kaip sovietinėje sistemoje valstybė įtvirtino ribas, skiriančias nomenklatūrą nuo nenomenklatūros. Šis struktūriškai nusistovėjęs barjeras griovė visus valdžios mėginimus kurti egalitarinę visuomenę, kas buvo deklaruojama oficialiajame diskurse. Antroji linija išryškina nemažai nomenklatūros daliai būdingą veikimo stilių – gebėjimą manevruoti ir turimų pareigų bei ryšių pagrindu plėsti savo vartojimą, tuo prisidedant prie šio veikimo būdo kaip siektino modelio sklaidos sovietinėje sistemoje. [...]. [Iš leidinio]

EN[...] The main thesis of this article is that the Lithuanian nomenclature in Soviet times was the group of society granted with exclusive consumption opportunities and privileges. Both the official support of the regime and informal (illegal) methods formed on the basis of mutual relationships within the nomenclature ensured its welfare and provided conditions for them to act. The concept of “exclusive consumption” seeks to define the field of consumption opportunities available to the nomenclature in the Soviet system, to detail individual privileges and provide examples of goods or services essentially available only to the nomenclature and the extent of those privileges, and to reveal the importance of such consumption to the status of the nomenclature in the Soviet system. Two lines of “exclusive consumption” of the nomenclature are identified in this respect. The first line illustrates how the state in the Soviet system established the boundaries dividing the nomenclature from non-nomenclature. The structurally established barrier destroyed all the government’s attempts to create an egalitarian society declared in the official discourse. The second line emphasises the manner of acting which was typical to a considerable part of the nomenclature – the ability to manoeuvre and, on the basis of the position held and established connections, to expand their consumption, thus contributing to the dissemination of this manner of acting as a much sought after model in the Soviet system. [...]. [From the publication]