About the system of syntax of subdialects : (North Lithuania, Joniškis)

LTStraipsnis paremtas Joniškio šnektų 1998-2003 metų ekspedicijų dialektologine medžiaga. Čia aptariama reikiamybės raiška Joniškio šnektose, lyginant ją su lietuvių bendrinės kalbos bei latvių kalbos reikiamybės raiška. Bendrine lietuvių kalba asmeniniame sakinyje reikiamybę nusakome veiksmažodžiu turiu ar (beasmeniame sakinyje) reikia su veiksmažodžio bendratimi. Latvių kalba turi net atskirą reikiamybės nuosaką - vajadzības izteiksme arba debitīvs, kuri sudaroma su prefiksu jā-. Abiejų baltų kalbų sistemoje yra nykstančios reikiamybės dalyvių formos, sudaromas su sufiksais - tinas, la. - tins. Latvių kalboje reikiamybę galima reikšti ir neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviais, atliekančiais debityvo funkciją. Tokio sakinio subjektas reiškiamas naudininko linksniu (datyvum), t.y. sakinys beasmenis. Neveikiamoji rūšis lietuvių kalbotyroje menai tyrinėta (minėtini V. Ambrazo darbai, kur teigiama, kad dalyviai gausiau vartojami Vakarų aukštaičių ir Žemaičių tarmėse). Intensyvus Joniškio šnektų tyrimas atskleidė įdomų sintaksinį reiškinį, labai panašų į latvių kalbos, t.y. - reikiamybės raišką neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviu su veiksmažodžiu būti. Tokia raiška bendrinėje kalboje atspindima arba reikiamybės dalyviu, arba veiksmažodžiu reikia su bendratimi. Tokį sintaksinį reiškinį yra pastebėjęs ir J. Endzelīns. Tarmių medžiaga rodo, kad panašios reikiamybės raiškos yra užfiksuota tekstuose iš Vakarų ir Vidurio aukštaičių tarmių. Autorė mano, kad šis sintaksės reiškinys rodo tam tikrą sintaksinę universaliją, būdingą abiems baltų kalboms. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tarmė; Dialects.

ENThis article is based on dialectological material from expeditions to study the dialects of Joniškis in 1998–2003. It discusses ways of expressing necessity in the dialects of Joniškis, compared to ways of expressing necessity in Standard Lithuanian and Latvian. In sentences with a stated subject (agent) in Standard Lithuanian, necessity is expressed by use of the verb turiu(= I have) plus an infinitive, or, sentences with no stated subject(impersonal), through the use of reikia(= it is necessary) plus an infinitive. Latvian even has a separate verbal Mood for expressing necessity–vajadzības izteiksme (debitīvs), formed with the prefix jā-. In both Baltic languages there are vestiges of debitive gerundive forms, made by adding the suffix -tinas(-tins in Latvian). In Latvian necessity can also be expressed by using passive present participles with a debitive function. The subject of such sentences is expressed in the dative form, i.e. the sentence is impersonal. The passive mood in Lithuanian has not been well studied, with the possible exception of V.Ambrazas’ work in which he affirms that participles are used more frequently in Western Aukštaitian and Žemaitian dialects. Intensive study of the Joniškis dialects revealed an interesting syntactical phenomenon, similar to what happens in Latvian, namely, necessity being expressed by using the passive present participle with the verb būti(to be). In Standard Lithuanian necessity is expressed either by use of the debitive gerundive or through the use of reikia(it is necessary) plus an infinitive. This syntactical phenomenon was also observed by J.Endzelīns. The dialectological material shows that similar ways of expressing necessity have been observed in texts of Western and Middle Aukštaitian dialects. This syntactic phenomenon demonstrates a certain syntactical universal, characteristic of both Baltic languages.