Laisvės kovotojas ir vieta: kitoks partizanų vado Petro Bartkaus pasakojimas

LTStraipsnio tyrimo objektas – partizaninio karo vietos, kurių atsiradimą lėmė istoriniai XX a. vidurio įvykiai. Tyrimo tikslas – remiantis lauko duomenimis, sakytine istorija, archyviniais dokumentais ir istorine literatūra išryškinti partizaninio karo vietų įvairovę ir gausą. Jų svarbai ir reikšmei nusakyti pasirinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo nario Petro Bartkaus atvejis. Vientisas pasakojimas pradedamas P. Bartkaus gimtinėje Pakapurnio k. (Raseinių r.) 1925 m. ir baigiamas Radviliškio miesto kapinėse 1991 m., kur buvo palaidoti 1949 m. rugpjūčio 13 d. Užpelkių miške žuvusiųjų palaikai. Partizaninio karo kraštovaizdis susieja įvairias partizaninio karo vietas ir leidžia kalbėti ne apie taškinius reiškinius (bunkerius, kautynių, žūties ir kitas vietas atskirai), bet apie nuoseklų ir vientisą jų lauką. Partizaninio karo metais padalytoje erdvėje atsiradusiose vietose buvo užkoduotos vertybės ir jų atsiminimai, todėl tokios vietos, įtrauktos į bendrąjį laisvės kovų pasakojimą, išryškėja kaip istorinės atminties vietos. Archyviniai ir lauko tyrimai leidžia išplėsti, detalizuoti P. Bartkaus erdvės lauką, kartu vietas, o su jomis – ir žmones sugrąžinti į nuoseklų istorinį partizaninio karo pasakojimą. Tekste minimos šiandien žinomos (tikrai ne visos) P. Bartkaus lankytos vietos, tačiau jų įvairovė ir gausa sugrąžina prie minties, kad laisvės kovų kraštovaizdžio paveikslas nepelnytai nuskurdintas. Tekste paminėtos 37 tiksliau žinomos arba lokalizuotos ir 10 bendresnio pobūdžio vietų. Dauguma jų tiesiogiai susijusios su P. Bartkaus veikla. [...]. [Iš leidinio]

ENThe subject of the research in this article is the locations of the partisan warfare determined by the historical events of mid-20th century. The main aim of the research is to highlight the diversity and abundance of the locations of the partisan warfare based on the field data, oral history, archival documents and historical literature. In order to outline the significance of these locations, the case of Petras Bartkus, member of the presidium of the Council of the Movement of the Struggle for Freedom of Lithuania, was selected. The story starts at his birthplace in Pakapurnys Village (Raseiniai District) in 1925 and ends in 1991 in the cemetery of the town of Radviliškis, where the remains of those who had perished in Užpelkių Forest on 13 August 1949 were buried. The partisan warfare theatre connects various locations of the partisan warfare and allows us to speak about a coherent and homogeneous theatre rather than its individual episodes (bunkers and individual locations of the battles, places of death, etc.). Within the area divided by the war, some locations with encoded values and memories about them emerged, which have been included in the general narrative of the fights for freedom and stand out as places of historical memory. Archival and field studies make it possible to expand and provide more details to the space in which Bartkus operated, and subsequently to bring people back into the coherent historical partisan warfare narrative. The text lists the locations visited by Bartkus (and there are certainly more of them) and their diversity and abundance supports the thought that the landscape of freedom fights has been unduly diminished. [...]. [From the publication]