Sovietinės okupacijos refleksija S. Čiurlionienės-Kymantaitės tragedijoje "Tie metai"
LTStraipsnyje analizuojama 1941 m. parašyta Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės tragedija „Tie metai“, kurioje dramaturgė apmąsto pirmosios sovietinės okupacijos patirtį: veiksmas apima laiką nuo 1940 m. liepos 20 d., vadinamojo Liaudies Seimo posėdžio išvakarių, iki 1941 m. birželio 14 d., masinių trėmimų. Dramaturgė daugiausia dėmesio kreipia į žmonių mąstymą ir veikimo būdus, todėl iš šio literatūros teksto galima spręsti apie to meto lietuvių savimonę. Dramoje apmąstoma krizė, kuri ištinka intelektualus, iš esmės nepasiruošusius ideologiniam sovietų puolimui, bandančius išoriškai prisitaikyti ir veikti slapta. S. Čiurlionienė-Kymantaitė raiškiai parodo inteligentų iliuzijas ir jų žlugimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Okupacija; Savimonė; Sovietai; Literature; Occupation; Self-awareness; Soviets; The Soviets.
ENS. Čiurlionienė-Kymantaitė’s tragedy "Tie metai" (Those Years) covers the first period of Soviet occupation: it begins on July 20, 1940 and ends on June 14, 1941. The text is based on two historical facts: preparation to declare Lithuania the socialist republic and the first mass deportations, carried out by the Soviets a few days before the war with the Nazis. The tragedy reveals the complexity of that time: the intelligentsia is confused and tends to adapt. At the same time it shows that this approach does not mean peace: the Soviets require full devotion to the system. It describes the ways to affect the people: promising honour, property, intimidating, threatening, arousing general fear. The community of people becomes a demoralized and acting instinctively crowd waiting for the war as an escape. This is a tragic picture of that time, conveyed with the help of assertive words: the writer was able to reveal the horror of the first Soviet occupation and witness to the generations which have never experienced this.
