Die Lexik der Litauer Lettlands : Erscheinungen von Sprachkontakten

• Latvijos lietuvių leksika: kalbos kontaktų ypatumai
• The Lexis of Latvian Lithuanians: the Peculiarities of Language Contacts

• Proceedings of the 4th International congress of dialectologists and geolinguists : Riga, July 28 - August 2, 2003 / edited by Agris Timuška. Riga: Latvian Language Institute, University of Latvia, 2006. P. 313-318
• Vėliau paskelbta leidinyje: Tarp Lietuvos ir Latvijos: lingvistinės paralelės / Regina Kvašytė. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2012. P. 42-51

LTStraipsnyje nagrinėjami Latvijoje gyvenančių lietuvių kalbos ypatumai. Kalbų kontaktai ryškiausiai pasireiškia šnekamojoje kalboje, nes kalbėjimo metu mažiau dėmesio kreipiama į kalbinių priemonių pasirinkimą – pagrindinis tikslas yra pasikeitimas informacija. Akivaizdi yra latvių kalbos įtaka, kuri priklauso nuo įvairių veiksnių – kalbančiųjų amžiaus, išsilavinimo, veiklos pobūdžio, gyvenimo Latvijoje trukmės, šeimos tautinės sudėties ir kt. Latvių kalba veikia visus kalbos lygmenis, o straipsnyje nagrinėjamas lengviausiai paveikiamas, t. y. leksikos lygmuo. Šnekamosios kalbos leksikoje daug barbarizmų, dažnai jie yra vokiečių kilmės. Tokio tipo barbarizmų esama ir latvių kalboje, ir lietuvių tarmėse. Tiriamojoje medžiagoje išsiskiria kita leksikos dalis – buvusi pasyvioji leksika, pastaruoju metu aktualizuota, nes į vartoseną sugrįžo ir ja pavadintos realijos. Dažnai lietuviai savo kalboje vartoja visuomeninio gyvenimo reiškinių pavadinimus, pvz., administracinių teritorinių vienetų pavadinimus ir pan. Pastebėta, kad neretai kalbant Latvijos lietuvis vietoj reikiamo lietuviško žodžio pavartoja latvišką jo atitikmenį. Taip įvyksta dėl to, kad kalbantysis pamiršo lietuvišką žodį ir neturi laiko pagalvoti bei prisiminti jį arba tiesiog jo nežino, kadangi ir patys reiškiniai jam svetimi (pvz., asmenys, gyvenę sovietiniu laikotarpiu, nežino tarpukariu paplitusių realijų lietuviškų pavadinimų). Taip pat pasitaiko sunkumų tinkamai pavartoti lietuvių ir latvių kalboje pagal formą panašius, bet semantiškai skirtingus žodžius – tai dar vienas Latvijos lietuvių leksikos ypatumas. [Iš leidinio]

ENThe article deals with the linguistic peculiarities of Lithuanians residing in Latvia. The contacts of languages are the most evident in spoken language as less attention is paid to the choice of linguistic means while speaking the main aim being the information exchange. The impact of the Latvian language is obvious and depends on various factors (the speakers’ age, education, activity, period of residence in Latvia, national composition of the family etc.). Latvian affects all linguistic levels but the article deals with the most easily affectable one, namely, the lexical level. The spoken lexis contains numerous barbarisms, often of German origin. This kind of barbarisms is present in the Latvian language as well as Lithuanian dialects. Another part of lexis stands out in the analyzed material, namely, the former passive lexis, presently actualized because of the re-entrance of the realia it refers to the usage. The Lithuanians often employ the Latvian names of social phenomena (e.g. names of administrative territorial units) in their language. It has been noticed that while speaking Latvian Lithuanians often employ Latvian equivalents instead of Lithuanian words. This occurs when the speaker forgets the Lithuanian word and has no time to remember it or simply does not know the word as the phenomena themselves (e.g. persons who lived in the Soviet period or the Lithuanian names for the interwar realia) are strange to him/her. Difficulties in proper use of words of similar form but different meaning in the Lithuanian and Latvian languages occur as well.