1941 m. Birželio sukilimas Panevėžio apskrities Pušaloto valsčiuje

LT1941 m. Birželio sukilimas Panevėžio apskrities Pušaloto valsčiuje buvo iki tol vykusio antisovietinio pasipriešinimo apogėjus. Pagrindinė priežastis, lėmusi Pušaloto valsčiaus gyventojų dalyvavimą 1941 m. Birželio sukilime, buvo patriotizmas: sukilėliai, kaip ir daugelis Lietuvos žmonių, tuo metu buvo įsitikinę, kad vokiečiai išlaisvins Lietuvą ir grąžins nepriklausomybę. Sukilimui Pušaloto valsčiuje buvo rengiamasi iš anksto. Būsimi sukilėliai jau nuo sovietinės okupacijos pradžios kaupė ginklus ir šaudmenis. Partizanai ėmė veikti antrąją karo dieną. Pirmajame sukilimo etape (pirmosiomis jo dienomis) sukilėlių būriai formavosi daugelyje valsčiaus vietų. Vėliau jie susijungė į vieną didelį vienetą su štabu Pušaloto miestelyje (Pušaloto valsčiuje nuo pat sukilimo pradžios veikė tik vienas sukilėlių štabas). Sukilimo metu partizanai, siekdami pagrindinio tikslo – atkurti Lietuvos nepriklausomybę, aktyviai kovėsi su besitraukiančiais per valsčiaus teritoriją Raudonosios armijos kariais, suiminėjo vietos sovietinius aktyvistus. 1941 m. Birželio sukilimui Pušaloto valsčiuje būdinga, kad jis vyko labai permainingai: iš pradžių sukilėliai greitai paėmė valdžią į savo rankas, bet netrukus buvo gausesnių Raudonosios armijos pajėgų išstumti, o vėliau vėl susigrąžino valsčiaus kontrolę. Aktyvių kovos veiksmų su Raudonosios armijos kariais, NKVD darbuotojais, milicininkais ir sovietiniais aktyvistais metu žuvo 2 sukilėliai, sovietų nuostolis buvo ne mažiau kaip 8 asmenys.Sukilimo metu buvo suimti ne mažiau kaip 28 civiliai gyventojai. Jų sulaikymo priežastis – įtarimas esant sovietiniais aktyvistais. Įtarimams nepasitvirtinus, dalis jų buvo paleisti. Remiantis archyviniais šaltiniais, nenustatyta, kad per sukilimą Pušaloto valsčiuje būtų buvęs sušaudytas nors vienas civilis gyventojas. Vykstant sukilimui, 1941 m. birželio 23–26 d., Pušaloto žydai nebuvo masiškai persekiojami. Pasitaikė tik pavienių persekiojimo atvejų. Sukilimo metu sukilėliai sulaikė 6 žydus. Mažiausiai vienas iš jų 1941 m. liepos mėn. buvo sušaudytas, kitų 5 asmenų likimas nežinomas, bet tikėtina, kad jie sušaudyti 1941 m. liepos–rugpjūčio mėn. Archyviniai šaltiniai rodo, kad pagrindinė priežastis, kodėl žydai persekioti sukilimo metu, buvo įtarimas, kad jie yra sovietiniai aktyvistai. Sukilime Pušaloto valsčiuje dalyvavo ne mažiau kaip 96 asmenys, dar apie 90 vietos gyventojų galėjo jame dalyvauti, bet tai patvirtinti arba paneigti trūksta archyvinių duomenų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: 1941 m.; 1941 m. birželio sukilimas; Antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje; Birželio sukilimas; Naciai; Panevėžio apskritis; Pušalotas; Pušaloto valsčius; Sovietai; Anti-soviet resistance in Lithuania; June 1941 uprising; June Uprising in 1941; Nacis; Panevėžys county; Puįalotas; Pušalotas Volost; Soviets.

ENThe 1941 June uprising in Pušalotas rural area of Panevėžys County was the acme of the anti-Soviet resistance that had been taking place at the time. The main reason for the participation of the population of Pušalotas rural area in the 1941 June uprising was their patriotism: like many people in Lithuania, the rebels were convinced that the Germans will free Lithuania from the Soviets and the country will regain its independence. Preparations for the uprising in Pušalotas rural area were made in advance. Since the start of the Soviet occupation, future rebels amassed arms and ammunition. Partisans began their operations on the second day of the war between Germany and the USSR. In stage one (in the first days) of the uprising, squads of rebels were formed in various locations of the rural area. Later they merged into one large unit with the command in the town of Pušalotas (from the very beginning of the uprising there was only one rebel command in Pušalotas rural area). During the uprising, the partisans sought their main goal to restore the independence of Lithuania. As a result, they actively fought against the Red Army troops retrieving across Pušalotas rural area and arrested local Soviet activists. The characteristic feature of the 1941 June uprising in Pušalotas rural area was that it was very erratic: initially, the rebels quickly took the power into their hands, but were soon forced out by Red Army forces which outnumbered the rebels, and later again managed to regain control over the area. During the combat with the Red Army troops, NKVD personnel, militia men and Soviet activists, two rebels were killed; at least eight lives were lost on the Soviet side. [...]. [From the publication]