Migracijos procesai ir Rytų ir Pietryčių Lietuva (1960-1980 m.)

LTNagrinėjamu laikotarpiu vykdytos administracinės teritorinės reformos Vilniaus krašto etninei padėčiai buvo palankios. Sujungiant rajonus arba keičiant kai kurių vietovių administracinį pavaldumą kiekybiškai gausiausia gyventojų grupė (lenkai) toliau koncentravosi viename teritoriniame vienete. Todėl lenkų skaičius, išskyrus Švenčionių rajoną, padidėjo. Rytų ir Pietryčių Lietuva, ypač respublikos sostinė ir didžiausias miestas Vilnius, buvo žmonių traukos centras. Vilniuje noriai kūrėsi kitų Lietuvos rajonų ir kitų sovietinių respublikų gyventojai. Tarp atvykėlių iš kitų LSSR vietų vyravo Vilniui artimų rajonų (Vilniaus, Trakų, Eišiškių (Šalčininkų) ir kt.) gyventojai, o iš kitų sovietinių respublikų išsiskyrė ir pirmavo Rusija ir Baltarusija. Tačiau, kitaip negu lietuviškų rajonų gyventojams, atvykėliams iš kitų respublikų Rytų ir Pietryčių Lietuva buvo gana patraukli. Jie stengėsi įsikurti regiono miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse. Šiems asmenims lengviau prisitaikyti padėjo jiems etniškai ir kultūriškai artima aplinka, nes didelę regiono gyventojų dalį sudarė slavų kilmės asmenys. Intensyvi pramonės, prekybos, mokslo, kultūros ir kt. institucijų plėtra tiesiogiai veikė demografinius ir etninius Vilniaus pokyčius. 1960–1980 m. mieste padvigubėjo gyventojų (nuo apie 240 tūkst. 1960 m. iki maždaug 480 tūkst. 1979 m.). Pagrindinė to priežastis – mechaninis gyventojų prieaugis (migracija) – jis vilniečių skaičių padidino dviem trečdaliais, t. y. apie 140 tūkst. asmenų.Dėl to mieste sparčiai didėjo įvairių etninių grupių atstovų skaičius. Nagrinėjamo laikotarpio pradžioje lietuvių Vilniuje buvo apie 80 tūkst., rusų – apie 70 tūkst., lenkų – per 47 tūkst., baltarusių – apie 15 tūkst., o XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje pirmųjų buvo 225 tūkst., antrųjų – apie 106 tūkst., trečiųjų – apie 86 tūkst., ketvirtųjų – apie 31 tūkst. Migracija taip pat keitė Rytų ir Pietryčių Lietuvos etninę ir demografinę struktūrą. Dėl intensyvios regiono gyventojų migracijos į Vilnių žmonių regione mažėjo, bet šį nuostolį kompensavo gyventojai, atsikeliantys iš arti esančių lietuviškų vietovių (pvz., Širvintų rajono) ir iš kitų sovietinių respublikų, pirmiausia Baltarusijos. Dėl to regionas darėsi etniškai vis margesnis, jame ypač daugėjo baltarusių, ukrainiečių ir rusų. XX a. septintojo dešimtmečio viduryje pradėtas įgyvendinti tolygios LSSR miestų plėtros planas padėjo subalansuoti migracijos srautus respublikoje, pristabdė demografinę Vilniaus plėtrą, o kitus Rytų ir Pietryčių Lietuvos miestus (Šalčininkus, Nemenčinę, Trakus ir kt.) paskatino sparčiau augti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Demografiniai procesai; Etninės mažumos; Lietuvos lenkai; Migracija; Pietryčių Lietuva; Rytų Lietuva; Vidaus migracijos; Demographic processes; East Lithuania; Eastern Lithuania; Ethnical minorities; Internal migrations; Lithuanian Poles; Migration; Southeast Lithuania.

ENBased on archival and historiographical material, the author of the article examines the problem of migration in 1960–1980 in east and southeast Lithuania with the aim of answering the following questions: whether the east and southeast of the Republic of Lithuania was an attractive area for the residents of other districts of Lithuania and other Soviet republics to settle down in; what factors, causes and circumstances attracted them to the region; how migration processes affected the ethnic and demographic situation in the region; and whether the then administrative territorial reforms were favourable to the residents of this region. The following conclusions are formulated at the end of the article: 1. Administrative-territorial reforms carried out during the period in question were favourable to the ethnic situation of Vilnius region. [...] 2. East and southeast Lithuania, particularly Vilnius, the capital and the largest city of Lithuania, was the centre of attraction for people. [...] 3. Intensive development of industry, trade, science, culture, etc. directly affected the demographic and ethnic changes in Vilnius. [...] 4. Migration also changed the ethnic and demographic structure in east and southeast Lithuania. [...] 5. In the mid-1960s, implementation of the sustainable urban development plan in the Lithuanian SSR started. It helped balance migration flows in the republic, slowed demographic expansion of Vilnius, and promoted faster growth of other east and southeast cities in Lithuania. [From the publication]