Sejmiki litewskie epoki Sejmu Wielkiego : między tradycją a innowacją?

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Sejmiki litewskie epoki Sejmu Wielkiego: między tradycją a innowacją?
Alternative Title:
Lietuvos seimeliai Didžiojo seimo epochoje: tarp tradicijos ir naujovių?
Authors:
Zakrzewski, Andrzej B
In the Book:
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. P. 54-75. (XVIII amžiaus studijos; 1)
Summary / Abstract:

LTKetverių metų seimo laikais įvesti pokyčiai anaiptol nebuvo revoliucija. Mat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimelių sandarą ir veiklą reguliavo 1764-1768 m. nuostatai, dėl to seimeliuose padaugėjo tvarkos. Lietuvos seimeliai iš esmės nesiskyrė nuo Lenkijos seimelių, tačiau, kalbant apie kai kurias detales, buvo racionalesni: buvo lengviau išrinkti žemės teismo teisėjus, automatiškai paaiškėdavo, kas bus direktorius. Todėl 1764 m. Lietuvos nuostatai apie seimelių darbo tvarką buvo pavyzdys Lenkijai, nes juose buvo numatytas ne tik pasiuntinių rinkimas, bet ir balsavimas dauguma balsų. Todėl 1791 m. kovo 14 d. nuostatų sprendiniai Lietuvai nereiškė radikalių pokyčių, veikiau tai buvo ligšiolinės teisės plėtojimas ir patikslinimas remiantis Saksų ir Stanislovo Augusto epochos projektais bei seimelių praktika. Kai kurie punktai, kuriuose buvo aptariamas dalyvavimas seimeliuose ir rinkimų teisė, priminė apribojimus, kadangi ankstesnis sureguliavimas nedavė teigiamų rezultatų. Esminis dalykas buvo padidėjęs pavietų skaičius, atitinkamai išaugo Lietuvos pasiuntinių skaičius. Beje, abiejų Lenkijos provincijų atstovai galėjo pasinaudoti balsų dauguma prieš Lietuvos pasiuntinius, nes pirmieji turėjo sudaryti 2/3 rūmų, o ligšiolinis saugiklis liberum veto buvo panaikintas.Pradėta sudarinėti žemvaldžių knygas, t. y. turinčiųjų teisę dalyvauti seimeliuose sąrašai, taip pat buvo panaikintas besąlygiškas reikalavimas skelbti universalus pasiuntinių seimeliams (II. 6), sureguliuota instrukcijos rengimo ir priėmimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad buvo būtina užimti aiškią poziciją karaliaus ir įstatymų sargybos siūlymų seimams atžvilgiu. Taip pat nauja buvo aiškus prielaidų, kurios leido pripažinti negaliojančiais seimelius ir kai kuriuos rinkimus, apibrėžimas. Visa tai lėmė įsitikinimas, kad šios taisyklės iš esmės patobulins žemiausią parlamentinės sistemos grandį. Taigi 1791 m, normos nereiškė radikalių pakeitimų. Jose savotiškai atsispindėjo tiek Abiejų Tautų Respublikos poreikiai, tiek epochos idėjiniai ir visuomeniniai pokyčiai, taip pat Apšvietos iliuzija - kad tobula ir preciziška teisė pagerins visuomenę. [Iš leidinio]

ISBN:
9789955847861
ISSN:
2351-6968
Subject:
Istorija / History
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/60360
Updated:
2022-01-18 19:38:16
Metrics:
Views: 31
Export:
Download