Nuo konflikto iki sąjungos: Švedija Vazų ir Jono Sobieskio politikoje (1674-1679)

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTPastaraisiais metais vis dažniau svarstoma apie viešosios bei privačiosios politinių sferų persidengimą ir apie Abiejų Tautų Respublikos padėtį XVII a. pabaigoje. Norint geriau įvertinti šią situaciją, reikia apžvelgti Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos bendradarbiavimo pradžią XVI amžiuje. Šiame straipsnyje nagrinėjamas Švedijos aspektas Vazų ir Jono Sobieskio politikoje 1674-1679 m. Idėja sustiprinti ryšius su Švedija pirmą kartą kilo valdant Žygimantui Augustui; ji sustiprinta valdovo sesers Kotrynos Jogailaitės ir Jono, Gustavo Vazos sūnaus ir būsimo Švedijos valdovo, vestuvėmis 1562-aisiais, tačiau šiuos planus sutrikdė įsiplieskęs Pirmasis Šiaurės karas. Nuo pat savo valdymo pradžios Jonas Sobieskis bandė perorientuoti Lenkijos užsienio politiką: pirmiausiai, 1675 m. sudarė slaptą sąjungą su Prancūzija, tada susitarė su Švedija, o galiausiai pasirašė taikos sutartį su Turkija. Jo tikslas, kurį aktyviai rėmė ir Prancūzijos bei Švedijos diplomatai, buvo atgauti neseniai prarastą Prūsijos kunigaikštystę. XVII a. paskutiniame dešimtmetyje Jonas Sobieskis bandė sugrįžti prie sąjungos su Švedija idėjos, tačiau dar kartą paaiškėjo, kad šio plano įgyvendinti neįmanoma. Iš karto po Jono Sobieskio mirties bendradarbiavimo su Švedija idėja vėl atgimė. Ilgalaikėje perspektyvoje švedų pagalba galėjo pasirodyti neveiksminga, bet priešpaskutiniu tarpuvaldžio laikotarpiu kai Rusija ir Prūsija iškilo kaip galingos Europos valstybės, siekta aktyviau bendradarbiauti su laisvosiomis valstybėmis. Tai parodė, kati Jono Sobiekio idėjos turėjo ir racionalaus politinio potencialo.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Jonas Sobieskis, 1629-1696 (Jonas III Sobiekis, Jan III Sobieski); Vazos (Vasa family); John Sobieski.

ENIn recent years, the overlapping of public and private political spheres and the situation of the Polish–Lithuanian Commonwealth at the end of the 17th century are being considered more and more often. In order to assess this situation better, it is necessary to look over at the start of cooperation between the Polish–Lithuanian Commonwealth and Sweden in the 16th century. This article examines the aspect of Sweden in the politics of Vasa dynasty and John III Sobieski in 1674-1679. The idea to strengthen the links with Sweden for the first time emerged while Sigismund II Augustus was in power; It was reinforced by the marriage of sister of the ruler, Catherine Jagiellon and John, the son of the Gustav I Vasa, the future ruler of Sweden, in 1562, however, the plans were disrupted by the First Northern War. From the very beginning of his administration, John III Sobieski tried to reorient the foreign policy of Poland: firstly, in 1675, he formed a secret alliance with France, then agreed with Sweden, and eventually signed a peace treaty with Turkey. His goal, which was actively supported by the French and Swedish diplomats, has been to recover recently lost Duchy of Prussia. In the last decade of the seventeenth century John III Sobieski tried to return to the idea of the Union with Sweden, but once again, it appears that the implementation of this plan is impossible. Immediately after the death of John III Sobieski, the idea of cooperation with Sweden was reborn again. In the long term, Swedish aid could prove to be ineffective, but during the period of penultimate interregnum when Russia and Prussia emerged as powerful European countries, it was aimed to intensify the cooperation with the free States. This showed that the ideas of John III Sobieski also had a rational political potential.