Muzika ir diplomatija: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vakarų Europa

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Anglų kalba / English
Title:
Muzika ir diplomatija: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Vakarų Europa
Alternative Title:
Music and diplomacy: the Grand Duchy of Lithuania and Western Europe
In the Book:
Lietuva - Lenkija - Švedija: Europos dinastinės jungtys ir istoriniai-kultūriniai ryšiai / sudarytojai Eugenijus Saviščevas, Marijus Uzorka. Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2014. P. 488-499, 500-513
Summary / Abstract:

LTMuzikos ir diplomatijos sąsajos turi gilias šaknis, siekiančias senovės Egiptą ir Mesopotamiją, kur pradėtos giedoti šlovinamosios giesmės dievų ir valdovų garbei. Straipsnyje nagrinėjami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ryšiai su Vakarų Europa per muziką ir jos raišką. Šie muzikiniai ryšiai užsimezgė vėlyvaisiais viduramžiais, kai Lietuvos valdovai suprato, kad valstybė prestižą, galią ir tarptautinį pripažinimą gali įgyti perimdama europietiškas kultūrinio gyvenimo tradicijas. Viena ankstyviausių žinių apie valdovo dvaro muzikinį gyvenimų sietina su kunigaikščio Gedimino dukters Aldonos vestuvėmis - 1325 m. ji buvo ištekinta už Lenkijos karaliaus Kazimiero III Didžiojo. Santuoka lėmė ir abiejų kraštų muzikinės kultūros plėtrų. Nauja vakarietiškos kultūros banga Lietuvą pasiekė su šalies krikštu. Jis LDK suartino ne tik su Lenkijos Karalyste, bet ir su vokiškomis žemėmis. Iš šio laikotarpio su natomis yra išlikusi viena seniausių giesmių Bogurodzica (liet. „Dievo Motina“). Ši giesmė skambėjo Jogailos karūnavimo iškilmėse. Karūnuotas Jogaila pasistengė, kad jo tėvonija perimtų vakarietiškos kultūros tradicijas - 1393 m. jis atsiuntė Vytautui tris savo muzikantus. Nuo XVI a. Lietuvos kultūriniam gyvenimui labai daug įtakos turėjo italų renesansas: šalyje vis dažniau lankydavosi muzikantų iš svečių kraštų. Valdant Vazų dinastijai, valdovų meilė muzikai ATR istorijoje paliko daug šviesių spalvų, o paskutiniais ATR gyvenimo metais buvo daug muzikos, bet ne diplomatijos.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Kultūrinis gyvenimas; Muzika; Cultural life; Music.

ENThe links between music and diplomacy have deep roots that reach ancient Egypt and Mesopotamia, where they began to sing paeans in the honour of the gods and rulers. The article deals with the relations between the Grand Duchy of Lithuania and Western Europe through music and its expression. These musical ties arose in the late Middle Ages, when the rulers of Lithuania realized that the state could gain prestige, power and international recognition by adopting European traditions of cultural life. One of the earliest knowledge of musical life in the Manor is related to the wedding of the daughter of the Grand Duke Gediminas, Aldona - she was married off to the King of Poland, Casimir III the Great. The marriage resulted in the musical cultural development in both of the regions. A new wave of Western culture reached Lithuania with the baptism of the country. He has not only drew the Grand Duchy of Lithuania closer to the Kingdom of Poland, but also with the German lands. One of the oldest songs called "Bogurodzica" (Mother of God) is still remaining from that period. The song was played in the festivities of the Wladyslaw II Jagiella coronation. Coronated Wladyslaw II Jagiella tried to make his patrimony to take over the Western culture traditions - in 1393 he sent three of his musicians to Vytautas. From the 16th century Lithuanian cultural life was very much influenced by the Italian Renaissance: the country was visited by the musicians from the foreign regions more often. However, during the reigning period of the Vasas, the rulers love for the music left a lot of bright colours, but not the diplomacy in the history of the Polish–Lithuanian Commonwealth.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/60352
Updated:
2022-01-13 17:55:12
Metrics:
Views: 47
Export: