Paskutinė Vladislovo Vazos kelionė į Lietuvą 1648 m.

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTVladislovas Vaza, tapęs Abiejų Tautų Respublikos valdovu, per 15 valdymo metų Lietuvos sostinėje lankėsi šešis kartus, todėl neretai tvirtinama, jog Vladislovas Vaza buvo vienintelis ATR valdovas, kuris bent iš dalies pakluso reikalavimams, kad valdovas kas trejus metus reziduotų Lietuvoje. Straipsnyje nagrinėjama paskutinė Vladislovo Vazos kelionė į Lietuvą 1648 m. Ji buvo susijusi su geopolitinėmis aplinkybėmis; neatsisakęs pretenzijų į Švedijos karūną, Vladislovas Vaza nuolat ieškojo sąjungininkų prieš Švediją; taip pamažu mezgėsi glaudesni Abiejų Tautų Respublikos ryšiai su Prancūzija. Naujus santykius su Prancūzija dar labiau sutvirtinti turėjo Vladislovui Vazai per Prancūzijos pasiuntinį įteiktas Šventosios Dvasios ordinas. Veikiausiai nenorėdamas supykdyti Prancūzijos karalystės priešininkų Habsburgų, Vladislovas Vaza nusprendė iškilmingai priimti Prancūzijos karaliaus apdovanojimą toliau nuo Šventosios Romos imperijos sienų, todėl šiam jo sumanymui puikiai tiko Vilnius. Paskutinis Vladislovo Vazos rezidavimas Vilniuje žymi vieną iškiliausių Lietuvos sostinės istorijos taškų. Po šio vizito ATR valdovai nustojo reziduoti Vilniuje ilgesnį laiką ir apskritai čia lankydavosi labai retai. Taip pat ši valdovo kelionė ir jo mirtis sutapo su tragiškais įvykiais, kurie prisidėjo prie ATR nuopuolio: pietrytinėse Lenkijos Karalystės žemėse stiprėjo socialinis, tautinis ir etninis priešiškumas tarp bajorijos ir vietos valstiečių bei laisvų karių – kazokų. To kulminacija tapo mūšiuose ties Geltonaisiais Vandenimis ir ties Korsuniu sumušta Lenkijos kariuomenė.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vladislovas Vaza; Vazos (Vasa family); Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Grand Duke of Lithuania; Ladislaus Vaza; Vaza dynasty; Polish–Lithuanian Commonwealth.

ENWladyslaw IV Vasa, after becoming the ruler of the Polish–Lithuanian Commonwealth, visited the capital of Lithuania six times in 15 years of his reigning, so it is often alleged that Wladyslaw IV Vasa was the only ruler of the Polish–Lithuanian Commonwealth, who has at least partly obeyed the requirements that the ruler would reside Lithuania every three years. The article examines the last trip to Lithuania of Vladislav IV Vasa in 1648. It was associated with the geopolitical circumstances; without refusing his claims to the Swedish Crown, Wladyslaw IV Vasa consistently sought for allies against Sweden; in this way links of the Polish–Lithuanian Commonwealth with France gradually evolved. Insignia of the Holy Spirit, which was delivered to Wladyslaw IV Vasa through the envoy of France had to strengthen the relationships with the mentioned country even more. Most likely, without wishing to exasperate the opponents of the French kingdom, the Habsburgs, Wladyslaw IV Vasa decided to solemnly accept the French King's award further from the walls of the Holy Roman Empire, so Vilnius was a perfect place for this idea. The last Wladyslaw IV Vasa's residing in Vilnius, Lithuania marks one of the most significant points in the history of the Lithuanian capital city. After this visit, the rulers of the Polish–Lithuanian Commonwealth ceased to reside in Vilnius for a long time and generally rarely visited here. The reigner's trip and his death also coincided to the tragic events that contributed to the downfall of the Polish–Lithuanian Commonwealth: in the south-eastern lands of the Kingdom of Poland, social, national and ethnic hostility between the nobility and the local peasants as well as free warriors - Cossacks started to intensify. It culminated in battles by the Yellow Waters (Zhovti Vody) and the Polish Army that was beaten up at Korsun.

• Maisto produktai ir patiekalai ant Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos stalo / Neringa Dambrauskaitė-Martinkėnė. Lituanistica. 2023, Nr. 2, p. 107-122.
• Printed music as a medium of international representation for the magnates of the Grand Duchy of Lithuania: a case study of music prints dedicated to Jan Karol Chodkiewicz and Aleksander Chodkiewicz / Aleksandra Pister. Lietuvos istorijos studijos 2022, t. 49, p. 8-29.