Abiejų Tautų Respublikos sostinės: Vilnius ir Gardinas valdovų Jogailaičių ir Vazų itinerarijuose

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTKuomet yra kalbama apie Abiejų Tautų Respubliką XVI-XVII a., klausimas apie karališkojo dvaro rezidencijos vietą iš esmės sutampa su klausimu apie politinio centro lokalizaciją. Ar toks centras apskritai egzistavo? Ar jis buvo vienas, ar jų buvo daugiau? Kur jis buvo? Kokios buvo jo funkcijos ir reikšmė šalies istorinei raidai? Šis straipsnis nagrinėja ATR centrų - Vilniaus ir Gardino - svarbą paskutiniųjų Jogailaičių ir Vazų dinastijų valdovų itinerarijų bei rezidencijos vietų kontekste. Valdovų mobilumas yra pagrindinis valstybės būklės indikatorius - jis atskleidžia šalies civilizacinės pažangos, valdymo, taip pat vidinio susitelkimo ir išorinio saugumo lygį. Daroma išvada, kad ATR federacijos formavimo ir konsolidavimo laikotarpiu, valdant paskutiniesiems Jogailaičiams bei Vazų dinastijai, buvo keletas išskirtinių fenomenų ir reiškinių, susijusių su rezidenciniais valstybiniais centrais. Jie tęsėsi ir XVIII amžiuje. Dvi valstybės - Lenkijos Karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, - kurių simboliai buvo du išcentriškai lokalizuoti miestai - Krokuva ir Vilnius, susijungė į vieną Abiejų Tautų Respubliką. Ją įkūnijo naujas centras, įsikūręs Jogailaičių dinastijos tarpvalstybinio kelionių maršruto taške - Varšuvoje. Savo rezidencija ją pasirinko paskutinis dinastijos karalius ir didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas - dviejų valstybių unijos kūrėjas. Tikriausiai pati svarbiausia tokio pasirinkimo priežastis buvo vienos įstatymų leidžiamosios valdžios - Seimo - iškilimas, 1569 m. unija jį nukreipė į Varšuvą, bendriems suvažiavimams patogiausią vietą.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos didieji kunigaikščiai; Jogailaičiai (Jagiellonian dynasty); Vazos (Vasa family); Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Grand Duke of Lithuania; Jogaila dynasty; Vaza dynasty; Polish–Lithuanian Commonwealth.

ENWhen it comes to the Polish–Lithuanian Commonwealth during 16th and 17th century, the question of the place of the Royal Manor essentially coincides with the question about the localisation of the political centre. Has a centre like this existed in general? Was it just only one or were there even more? Where it was? What were his functions and significance for the country's historical development? This article examines the importance of the Polish–Lithuanian Commonwealth Centres -Vilnius and Grodno - in the context of the itinerarium and residences of the last Jagiellonian and Vasa dynasty rulers. The mobility of a ruler is a key status display of a statehood - it reveals the level of civilisation progress, governance, as well as the levels of internal concentration and external security in the country. It is concluded that during the period of formation and consolidation of the Federation of the Polish–Lithuanian Commonwealth, while the last Jagiellonian and the Vasa Dynasty were reigning, there were some exceptional occurrences and phenomena related to residential state centres. They also continued in the 18th century. Two States, Kingdom of Poland and the Grand Duchy of Lithuania, which had two efferent localised cities as symbols, Krakow and Vilnius, merged into one, the Polish–Lithuanian Commonwealth. It was embodied by the new centre, located In Warsaw, at the Jagiellon dynasty point of the cross-border travel route. This city was chosen as a residence by the last King of the Dynasty and Grand Duke Sigismund II Augustus - the creator of the union of two states. Probably the most important reason for this choice was the emergence of the one legislature - Seym, in 1569 he was directed to Warsaw, the most convenient place for general congresses.