Lietuvos didikų ir bajorijos pozicija dėl Žygimanto Vazos kandidatūros į Abiejų Tautų Respublikos sostą 1587-1588 m.

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnyje nagrinėjama situacija, susidariusi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje po valdovo Stepono Batoro mirties 1586 m. gruodžio 12 d. Visų pirma, to meto Lietuvos didikai stokojo galios ir autoriteto, kokį turėjo ankstesniais tarpuvaldžiais Mikalojus Radvila Rudasis ir Jonas Chodkevičius. Įvykiai Lenkijos Karalystėje taip pat turėjo didelės reikšmės lietuvių pasirinkimui per trečią tarpuvaldį: svarbiausias veiksnys, turėjęs reikšmingos įtakos to meto politinei situacijai, buvo konfliktas tarp Lenkijos kanclerio ir didžiojo etmono fono Zamoiskio bei Zborovskių giminės ir jų šalininkų. Šios aplinkybės lėmė didesnę politinių pažiūrų ir pasirinkimų įvairovę LDK per trečią tarpuvaldį. Lietuvos politinis elitas nebuvo tos pačios nuomonės apie kandidatą į naujojo Abiejų Tautų Respublikos monarcho sostą, tačiau grupė pačių įtakingiausių didikų ir su jais susijusių klientų-bajorų atliko lemiamą vaidmenį to meto Lietuvos politiniuose įvykiuose. Be to, trečias tarpuvaldis buvo tinkamas metas lietuviams pabrėžti lygiavertę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padėtį unijoje su Lenkija, todėl nepaisant politinių skirtumų, kylančių tarp to meto Lietuvos elito atstovų, jie demonstravo vienybę šiuo klausimu vėlesniuose susitarimuose 1587 m. pirmais mėnesiais. Daroma išvada, jog 1588 m. Lietuvos delegacija Krokuvoje sėkmingai įvykdė savo misiją: Lenkijos ir Lietuvos unija buvo dar kartą patvirtinta ir sustiprinta, o Žygimantas Vaza oficialiai tapo visos Abiejų Tautų Respublikos monarchu.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos didieji kunigaikščiai; Zigmantas Vaza, 1566-1632 (Zygmunt III Vaza; Sigismund); Vazos (Vasa family); Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Grand Duke of Lithuania; Sigismund Vaza; Vaza dynasty; Polish–Lithuanian Commonwealth.

ENThe article deals with the situation in the Grand Duchy of Lithuania after the death of Stephen Bathory on December 12, 1586. First of all, at that time the Lithuanian noblemen lacked the power and authority that Mikolaj "the Red" Radziwill and Jan Hieronimowicz Chodkiewicz used to have in the previous interregnum. Events in the Kingdom of Poland also had a key role in the choice of the Lithuanians during the third interregnum: the most important factor, have had a significant impact on the political situation at that time, was a conflict between the Polish Chancellor and great Hetman Yan Zamoyski and the family of Zborovski and their supporters. This has led to a greater diversity of political opinions and choices of the GDL during the third interregnum. Lithuania's political elite has not been of the same opinion on the candidate to the throne of the monarch of the Polish–Lithuanian Commonwealth, however, the most influential group of the nobility and the related customer-nobility played a crucial role in the political events in Lithuania at that time. Moreover, the third interregnum was a good time for the Lithuanians to emphasise the the equal position of the Grand Duchy of Lithuania in the union with Poland, therefore, despite the political differences arising between the representatives of the elite of the Lithuania at that time, they demonstrated unity on this issue in subsequent agreements of 1587 in the first months It is concluded that in 1588 The delegation of Lithuania in Krakow has successfully fulfilled its mission: The Polish and Lithuanian Union was reaffirmed and reinforced, and Sigismund III Vasa officially became the monarch of the all Polish–Lithuanian Commonwealth.