Tarp Machtstaat (galios valstybės) ir renesansinės monarchijos: Vazos Švedijoje ir Abiejų Tautų Respublikoje

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnyje lyginamos Vazų Švedijos ir Abiejų Tautų Respublikos valstybių politinės sistemos. 1587 m. ATR valdovu buvo išrinktas Jogailaičių ir Vazų giminių atstovas – Žygimantas Vaza. Visgi naujoji unija tęsėsi tik 6 metus ir baigėsi ne naujos imperijos iškilimu, o karais tarp dviejų valstybių. Karai žymėjo Švedijos imperijos pradžią ir ATR galios saulėlydį. XVII a. ATR buvo „renesansinė monarchija“, o Švedijos sistema valdant Vazoms laipsniškai išsivystė į „Machtstaat“ (galios valstybę). XVII a. įvyko greitas Švedijos politinės struktūros modernizavimas. Šio proceso rezultatas buvo greitas kilmingų ir nekilmingų valstybės tarnautojų grupės augimas, kuri tapo valdovo sąjungininke kovoje su aristokratija. Valstybės tarnautojų biurokratinės hierarchijos atsiradimas, jų specializacija ir profesionalumo augimas bei atlyginimų apskaičiavimas pinigais lėmė vieno svarbiausių modernios administracijos principų - asmens atskyrimo nuo jo einamų pareigų - susiformavimą. ATR politinė sistema gerokai skyrėsi. Skyrėsi pareigūnų vaidmuo – buvo neapibrėžti jų įgaliojimai, pasižymėjo taisyklių ir disciplinos stoka, nesureguliuota mokesčių sistema, negalėjimas atskirti asmens nuo jo einamų pareigų. Pagrindinę - valstybės valdymo - funkciją nustelbė antraeilė - pareigybės teikiamo socialinio statuso išnaudojimas. Nors skirtingos, abi šalys panašios tuo, kad ilgą laiką buvo valdomos aristokratijos elito ir negali būti priskiriamos absoliutinėms valstybėms.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vazos (Vasa family); Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Vaza dynasty; Polish–Lithuanian Commonwealth.

ENThe article compares the political systems of the Vasa Sweden and the Polish–Lithuanian Commonwealth. The representative of the Jagiellonian and Vasa families - Sigismund III Wasa was elected as the ruler of the Polish–Lithuanian Commonwealth. However, the new union lasted only for 6 years and ended not with the emergence of a new empire, but wars between two states. The war marked the beginning of the Swedish empire and the sunset of the power of the Polish–Lithuanian Commonwealth. During the 17th century the Polish–Lithuanian Commonwealth was the "renaissance monarchy", and the Swedish system gradually evolved into "Machtstaat" (state of the power) during the period of Vasa reigning. In the 17th century the rapid modernisation of the Swedish political structure occurred. The result of this process was the rapid growth of a noble and people of humble origins group of civil servants, which became the ally of the lord in the struggle against aristocracy. The emergence of a bureaucratic hierarchy of public servants, their specialisation, the growth of the professionalism and the calculation of earnings in a form of money has led to a growth of one of the most important principles of modern administration - the formulation of the segregation of a person's present position. The political system of the Polish–Lithuanian Commonwealth was significantly different. The difference was in a role of the officials - their authorities were undefined, was distinct for the absence of the rules and lack of discipline, unregulated tax system, the inability to separate the person from his present position. The main - function of state administration - was overshadowed by the secondary - preservation of the social status provided by the position. Although different, both parties are similar in that they have long been ruled by the elite of the aristocracy and cannot be classified as absolute states.