LTStraipsnyje analizuojamas Lenkijos ir Lietuvos unijos vystymasis Vazų valdymo laikotarpiu (1587-1668). Vazų valdymo laikotarpiu unija buvo iš tiesų įtvirtinta ir tapo gerbtinu objektu visoje Lenkijos ir Lietuvos Valstybėje. Unija buvo tęstinis procesas, tad tik pripažindami unijos raidos prigimtį galime įvertinti Vazų valdymo laikotarpį bei suprasti jų politiką. Laikotarpį tarp Krėvos ir Liublino unijų reikia vertinti ne kaip lietuvių kovą siekiant apsaugoti suverenumą, bet kaip dialogą, kuriuo abi pusės siekė nustatyti savo santykių būklę ir pasiekti kompromisą. Lietuviams rūpėjo ne nepriklausomybė, bet lygiateisio unijos partnerio statusas. Liublino unija buvo pripažintas praktiškai egzistuojantis santykio tikrumas. Stepono Batoro valdymo laikotarpiu lietuviai galų gale susitaikė su Liublino unija, o Vazų laikotarpiu į uniją imta žiūrėti pagarbiai – kaip į politinės sistemos pagrindą. Vazos daug prisidėjo prie to, kad unija iš tiesų veiktų politiniu lygmeniu. Vazos daug geriau suprato sudėtinės valstybės valdymo problemas, nei apie tai rašo istorikai, paveikti opozicinės retorikos, esą Vazos siekė pastatyti absoliutinę monarchiją ir panaikinti laisvę. Jie nemažai nuveikė su respublikoniškomis sistemos užuomazgomis – per seimelius gebėjo pasiekti savo tikslus. Vazos palaikė Abiejų Tautų Respublikos dalių vietinio patriotizmo apraiškas, jautė prielankumą Lietuvai ir sulaukdavo lietuvių palaikymo, įdėjo daug pastangų, kad unija išliktų.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vazos (Vasa family); Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Grand Duke of Lithuania; Vaza dynasty; Polish–Lithuanian Commonwealth.
ENThe article deals with the development of the Union of Poland and Lithuania during the period of Vasa reigning (1587-1668). During the reigning period of Vasa dynasty, the Union was truly consolidated and became a respectable object in the whole Polish–Lithuanian Commonwealth. The Union was a continuous process, so only recognising the nature of its development we can assess the period of the Vasa reigning and understand their politics. The period between Union of Krewo and Lublin Union should be seen not as the battle of Lithuanians in order to protect the sovereignty, but as a dialogue in which both sides have sought to determine the state of their relations and to reach a compromise. The Lithuanians were concerned not about independence, but about the status of equal partner of the Union. The Lublin Union was recognised as a practically existing certainty of relationship. During the reigning period of Stephen Bathory, the Lithuanians eventually reconciled with the Lublin Union, and during the Vasa period, the union was started to be taken respectfully - as the basis of the political system. The Vasa dynasty has contributed to the fact that the Union would indeed work at the political level. Vasas have become much more aware of the problems of the composite state governance, than it is written by the historians, affected by the oppositional rhetoric, it is said that Vasas sought to build an absolute monarchy and to repeal the freedom. They have done quite a few things with the rudiment of the republican system - through the regional parliaments (sejmiks) they have been able to achieve their goals. Vasas supported the manifestations of local patriotism in parts of the Polish–Lithuanian Commonwealth, felt their benevolence to Lithuania, and received support from Lithuanians, also they put a lot of effort into keeping the unity.