Politiniai ir religiniai veiksniai Jono III Vazos pasaulėžiūroje

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnyje analizuojami politiniai ir religiniai veiksniai Jono III Vazos pasaulėžiūroje. Švedijos karalius labai nuosekliai laikėsi savo religinių ir užsienio politikos prioritetų, beveik nepaisė tokio elgesio finansinės ar politinės kainos. Pastarasis faktas ir ypač finansinė katastrofa jo valdymo laikotarpiu suformavo negatyvų Jono III Vazos įvaizdį tiek tarp amžininkų, tiek tarp vėlesnių kartų atstovų. Jis neturėjo jokių išskirtinių administracinių sugebėjimų, tad centrinė administracija buvo labai chaotiška. Tipiniu Jono požiūriu į finansinių sunkumų sprendimų galima laikyti nesibaigiantį įvairių mokesčių didinimą, brolio, karaliaus Eriko XIV, paslėpto lobio paiešką, nesibaigiančius ir bergždžius bandymus gauti dalį savo uošvienės Bonos Sforcos giminės turto palikimo. Išimtis - XVI a. 8 deš. Švedijos karinis jūrų laivynas buvo visiškai pakeistas ir perginkluotas iš burinio į irklinį. Tai padėjo pereiti nuo karo su Danijos buriniu karo laivynu atviroje jūroje prie sėkmingos kovos su Rusijos galeromis prie Saimos, Ladogos ir Peipaus ežerų bei Nevos upės. Jonas III buvo labai gerai išsilavinęs teologas, buvo labiau linkęs skaityti knygas, statyti pilis ir planuoti sodus nei tvarkyti kasdienius valstybės ekonomikos ir administracijos reikalus. Toks polinkis atsispindėjo sprendžiant ir religinius klausimus. Jonas III Vaza neturėjo nuovokos apie taktiką, kuri būtų padėjusi pasiekti rezultatų kasdienėje politikoje. Taigi, viskas, ką jis sukūrė, sugriuvo vos jam pasitraukus.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Vazos (Vasa family); Jonas III Vaza; Vaza dynasty; Jonas III Vaza.

ENThe article deals with the political and religious factors of the worldview of John III Vasa. The King of Sweden had stuck to his religious and foreign politics priorities very consistently and almost ignored the political and financial cost of this behaviour. The latter fact and, in particular, the financial catastrophe during his management period, formed the negative image of John III Vasa, both among contemporaries and among representatives of the later generations. He did not have any exceptional administrative capacities, so the central administration was very chaotic. Typical John's approach to financial difficulties may be regarded as continuing a variety of tax increases, the search for hidden brother's, King Erik's XIV treasure, endless and futile attempts to get a part of his mother-in-law, Bona Sforza's, legacy. Exception is the 8 Decade of the 16th century. The Swedish Navy was completely replaced and rearmed from sailor to oared one. This has helped to transition from the war with the Danish oared Navy on the open sea to the successful fight against Russian galleys near the Saimaa, Ladoga and Peipus lakes, as well as Neva river. John III was a very well-educated theologian who was more inclined to read books, build castles and plan gardens rather than handle everyday issues of state economics and administration. This tendency was also reflected in religious issues. Jonas III Vasa did not have a sense of tactics that would help him to achieve results in daily politics. So, everything he created collapsed as soon as he retired.