Jogailaičių giminės valdovų įamžinimas lotyniškuose XVI-XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tekstuose : literatūrinių portretų emblemika

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnyje analizuojamas Jogailaičių giminės valdovų įamžinimas lotyniškuose XVI-XVIII a. LDK tekstuose. 1589 m. išspausdinta knyga „Sveikinimai Žygimantui III...“, kurioje pradedant Vladislovu Jogaila, emblemiškai apibūdinami visi Lenkijos valdovai (pastarasis vadinamas „pamaldžiuju“). 1639 m. Vilniaus Universiteto spaustuvėje buvo išleistas kūrinys „Šviesiausių Jogailaičių giminės karalių amžinumas...“, kuriame išvardinti svarbiausiu Jogailaičių giminės palikuonys ir kiekvienam jų skiriami prozinei ir eiliuoti tekstai. Rašant tekstus remtasi Jono Dlugošo, Martyno Kromerio, Motiejaus Strijkovskio istoriniais veikalais, genealogijomis, kronikomis. 1640 m. leidinyje „Bendroji filosofija“ įrištas literatūrinių ikonų rinkinys, kur į jas bandoma įkomponuoti Vladislovą Vazą. Jis susietas su aptartomis filosofinėmis problemomis – vaizduojamas kaip etiškas, ūkiškas, politiškai įžvalgus ir išmintingas. 1721 m. pasirodė Karolio Bartolto knyga „Lenkijos valdovų ir karalių paveikslai...“, kurioje pateikta 50 Lenkijos karalių „paveikslų“ nuo Lecho I. Apibendrinant Jogailaičių giminės valdovų įamžinimą lotyniškuose XVI- XVIII a. LDK tekstuose, literatūrinėse ikonose, paveiksluose ir elogijuose, galima matyti daug panašumų, tų pačių apibrėžčių, akcentų, palyginimų. Kita vertus, akivaizdu, kad nebuvo vieno modelio, pagal kurią būtų kuriami tiek literatūriniai, tiek ikonografiniai valdovų portretai. Vienoks ar kitoks valdovo įvertinimas, jo apibūdinimas, vienų ar kitų nuopelnų ar bruožų iškėlimas priklausė nuo autoriaus išsilavinimo, jo tikslų ir kūrinio paskirties.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos didieji kunigaikščiai; Žygimantas Augustas, 1520-1572 (Žygimantas III Augustas; Zigmantas II Augùstas; Zygmunt II August; Sigismund August); Zigmantas Vaza, 1566-1632 (Zygmunt III Vaza; Sigismund); Jogailaičiai (Jagiellonian dynasty); Vazos (Vasa family); Jonas III Vaza; Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Grand Duke of Lithuania; Sigismund Augustus; Sigismund Vaza; Jogaila dynasty; Vaza dynasty; Jonas III Vaza; Polish–Lithuanian Commonwealth.

ENThe article deals with the commemoration of the rulers of the Jagiellonian dynasty in Latin texts of the Grand Duchy of Lithuania of 16th-18th centuries. 1589 The book "Sveikinimai Žygimantui III" ("Congratulations to the Sigismund III…") was printed, in which, starting with Wladyslaw Jagiello, all Polish rulers (the latter was called "the pious one") were emblematically described. The book "Šviesiausių Jogailaičių giminės karalių amžinumas..." ("The Eternity of the brightest Kings of the Jagiellonians...") was released at the Vilnius University Printing House in 1639, which lists the most important descendants of the Jagiellonian family, and each one has a dedicated prose and rhymed text. The texts were based on the historical works, genealogies, and chronicles of Jan Dlugosz, Marcin Kromer and Matej Stryjkowski. In the 1640 publishing of the "General philosophy" literary icon set was bounded, where it was attempted to incorporate Wladyslaw IV Vasa into it. He was associated with the analysed philosophical problems and depicted as ethical, economical, politically perspicacious and wise. In 1721 appeared a book by Karol Bartold "Paintings of the Polish rulers and Kings …" ("Lenkijos valdovų ir karalių paveikslai..."). It includes 50 "paintings" of the Polish kings, for Lech I. To sum up commemoration of the Jagiellonian family in Latin GDL texts of the 16th-18th centuries, literary icons, paintings, and eulogies, a lot of similarities, the same definitions, the accents, the comparisons can be found there. On the other hand, it is clear that there was not a single model for the creation of both literary and iconographic portraits of rulers. One or another evaluation of the ruler, his description, putting emphasis on merits or features depended on the author's education, his goals and the purpose of the work.