Švedijos karūnos užgrobimas: Karolio IX ir Gustavo Adolfo dinastinis konfliktas su Žygimantu Vaza

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnyje analizuojamas Karolio IX ir Gustavo Adolfo dinastinis konfliktas su Žygimantu Vaza dėl Švedijos karūnos. Kunigaikštis Karolis buvo jauniausias Gustavo Vazos sūnus. Kai broliai Erikas ir Jonas Vazos kovojo dėl valdžios, jis nuosekliai stiprino savo poziciją, kad atsiradus progai galėtų užimti Švedijos karaliaus sostą. Tokia proga atsirado po Jono III Vazos mirties 1592 m., kai jo sūnus Žygimantas Vaza atsisėdo į Švedijos karaliaus sostą. Tuo metu Švedijoje vyko aršios diskusijos dėl religijos. Žygimantą Vazą motina Kotryna Jogailaitė išauklėjo labai tikintį kataliką. Švedijos protestantų stovykla, vadovaujama Karolio, 1593 m. Upsaloje patvirtino, kad Švedijos bažnyčia vadovausis Augsburgo išpažinimu. Šis nutarimas sukliudė Žygimantui Vazai siekti religijos išpažinimo laisvės Švedijos katalikams ir užkirto kelią kontrreformacijai. Šio aplinkybės lėmė nesantaiką ir dėl politikos bei valstybės santvarkos. 1597 m. pribrendo pilietinis karas, o Žygimanto Vazos šalininkai turėjo bėgti į Abiejų Tautų Respubliką. 1598 m. Žygimanto kariuomenė patyrė pralaimėjimą, o 1600 m. Švedijos karaliumi paskelbtas Karolis IX. XVII a. pirmasis dešimtmetis buvo paženklintas kovų tarp Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos kariuomenių Baltijos kraštuose. Po Karolio IX mirties 1611 m. sostą paveldėjo jo sūnus Gustavas Adolfas, tad kovos tęsėsi. Konfliktą dėl Švedijos karūnos užbaigė 1660 m. Olyvos sutartis, kuria Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza atsisakę pretenzijų į Švedijos sostą.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos didieji kunigaikščiai; Zigmantas Vaza, 1566-1632 (Zygmunt III Vaza; Sigismund); Vazos (Vasa family); Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Grand Duke of Lithuania; Sigismund Vaza; Vaza dynasty; Polish–Lithuanian Commonwealth.

ENThe article deals with a dynastic conflict of Charles IX and Gustav Adolf against Sigismund Vasa regarding the Swedish Crown. Duke Charles IX was the youngest son of Gustav Vasa. When the brothers Eric and John Vasa fought for power, he has consistently strengthened his own position in the event that if the occasion occurs, he could occupy the throne of the King of Sweden. The opportunity arose after the death of John III Vasa in 1592, when his son Sigismund Vasa came to the Swedish King's throne. At that time the fierce debate on religion took place in Sweden. Catherine Jagiellon, brought up her son, Sigismund Vasa as a very religious catholic. Swedish Protestant Camp led by Charles IX, in Uppsala, 1593, has confirmed that the church of Sweden would lead according the confession of Augsburg. This decision prevented Sigismund Vasa from seeking the freedom of religion for Catholics in Sweden and has averted the Counter-Reformation. These circumstances have led to a discord on the politics and state structure. In 1597 the time has come for the civil war, whilst 1598 supporters of Sigismund Vasa had to flee to the Polish–Lithuanian Commonwealth. Sigismund's army suffered a defeat, and in 1600 Charles IX has been proclaimed as the King of Sweden. The first decade of the 17th century has been marked by battles in the Baltic regions between the armies of the Polish–Lithuanian Commonwealth and Sweden. After the death of Charles IX in 1611, his son, Gustav Adolf, inherited the throne, therefore the battles continued. The conflict for the Swedish Crown ended in 1660. The Treaty of Oliva, by which the King of Poland and the Grand Duke of Lithuania, John II Casimir Vasa withdrew his claims to the Swedish throne.