Gediminaičiai, Algirdaičiai, Jogailaičiai - stirps regia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTViduramžiais vienas svarbiausių valstybės integracijos veiksnių buvo viešpataujančios giminės arba dinastijos (stirps regia) idėjos atsiradimas. Lietuvoje dinastinio mąstymo užuomazgos pastebimos XIII a. viduryje, valdant Mindaugui. Galutinai dinastinę valdžią savo šeimos rankose sutelkė Gediminas. Tačiau laikui bėgant viešpataujančios giminės samprata keitėsi. Straipsnyje tiriama šio fenomeno raida Lietuvoje XIV–XV a. Remiamasi viešpataujančios giminės sampratą atspindinčiais šaltiniais. Stirps regia pagrindiniais požymiais Lietuvoje galima laikyti: 1) aukščiausios valdžios paveldėjimą ir išlaikymą vienoje šeimoje – iš tėvo sūnui; 2) kunigaikščio titulo pripažinimą tik viešpataujančios šeimos atstovams arba su ja artimai besigiminiuojantiems asmenims; 3) vedybų politikos naudojimą dinastijos padėties įtvirtinimui ir jos prestižo augimui šalies viduje ir užsienyje; 4) dinastinės politikos padiktuotą 1341 m. Gedimino sprendimą paskirstyti pagrindines politines šalies vietas sūnums, išskiriant vyriausiąjį kunigaikštį. Ypač daug problemų XIV–XV a. keldavo nenusistovėjusi didžiojo kunigaikščio sosto paveldėjimo tvarka. Gediminaičių konkurencinės kovos lėmė, jog ši tvarka Lietuvoje nusistovėjo tik XV a. antroje pusėje. Visgi šios giminės atstovai suvokė ir vertino savo giminystę. XIV a. antroje pusėje iš Gediminaičių giminės išsiskyrė pagrindinės Algirdaičių ir Kęstutaičių linijos. Algirdo sūnui Jogailai tapus Lenkijos karaliumi ir susilaukus sūnų, pradėjo formuotis Jogailaičių dinastinė šaka. Šalutinių linijų Gediminaičiai laikui bėgant buvo nustumti nuo galios centrų.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos didieji kunigaikščiai; Gediminaičiai; Jogailaičiai (Jagiellonian dynasty); Algirdaičiai; Grand Duke of Lithuania; Gediminas dynasty; Jogaila dynasty; Algirdas dynasty.

ENIn the Middle Ages, one of the most important factors of state integration was the emergence of the idea of the dominant family or dynasty (stirps regia). The origins of dynastic thinking in Lithuania are evident in the 13th century, during the reign period of Mindaugas. Once and for all, Gediminas concentrated the dynastic power in the hands of his family. However, the concept of the reigning family has changed over the time. The article examined the development of this phenomenon in Lithuania during the 14th and 15th centuries. The article is based on the sources, which reflect the concept of the reigning family. The main characters of theStirps regia in Lithuania can be considered as 1) the inheritance of the highest authority and its retention in the same family - from the father to the son; 2) The acknowledgment of the Duke title for the members of the reigning family or its close relatives; 3) the usage of the marriage policy for the cause of strengthening the position of the dynasty and its prestige growth within the country and abroad; 4) the decision of Gediminas, enjoined by the dynastic politics in 1341, to distribute the main political places of the country to the sons, distinguishing the chief duke. The unsettled order of inheritance of the Grand Duke's throne was the one that caused a lot of problems during the 14th and 15th centuries. Gediminas' competitive battles led to the fact that this order in Lithuania was only established in the second half of the 15th century. Nevertheless, the representatives of this family realized and appreciated their kinship. In the second half of the 14th century the main lines of Algirdaičiai and Kęstutaičiai differed from the family line of Gediminaičiai. After Jogaila, the son of Algirdas, became the king of Poland and his sons were born, dynastic branch of Jogailaičiai began to form. Over time, Gediminaičiai have been pushed out of power centres because of the collateral lines.