Tautinės tapatybės (re)konstravimas XX a. pab. tautinio atgimimo laikotarpio lietuvių ir latvių literatūrinėje spaudoje

LTStraipsnyje, remiantis 1988–1992-ųjų metų lietuvių literatūrinio savaitraščio „Literatūra ir menas“, mėnraščio „Pergalė“ (nuo 1991 m. – „Metai“) bei jiems analogiškų latvių „Literatūra un Māksla“ ir „Karogs“ tekstais, aptariami ir gretinami būdingiausi lietuvių bei latvių to meto tautinės savirefleksijos epizodai, tautinės tapatybės kaitos ir tęstinumo judesiai. Parodoma, kaip tautinės tapatybės (re)konstravime dalyvauja komunikaciniais atminties ritualais (at)kuriama kolektyvinė atmintis. Tekstų pavyzdžiais iliustruojamos herojizavimo ir mitologizavimo tendencijos, dekonstravimo, demitologizavimo atvejai (Dzintaras Suodumas, Ričardas Gavelis). Teigiama, kad latvių refleksijose dominuoja kanoninės įasmenintos tautiškumo raiškos formos, individualizuoti tautiniai herojai (Lačplėsis, Rainis) – visuotini kultūriniai universumai, tautinių idealų išraiškos. Lietuvių refleksijose individualių tautinių herojų „panteonas“ fragmentiškesnis, labiau išsiskaidęs ir komunikacinėje atmintyje dalyvauja pasyviau nei latvių. Tačiau lietuvių spaudoje pastebima žymiai intensyvesnė tremtinių-kolektyvinio tautinio herojaus savirefleksija ir reprezentacija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Latviai; Lietuviai; Literatūrinė spauda; Tautinis atgimimas; Tautinė tapatybė; Latvians; Literary press; Lithuanians; National identity; National revival.

ENThe present article, exploring the texts from Lithuanian literary weekly "Literatūra ir menas", monthly "Pergalė/Metai" and Latvian "Literatūra un Māksla" and "Karogs" of the years 1988–1992, discusses and compares the most representative episodes of (self)reflection, the changes and continuity of national identity during the time. It is shown, how collective memory, (re)created by rituals of communicative memory, participates in the (re)construction of national identity as well as tendencies of heroisation and mythologisation, cases of deconstruction, demythologisation (Suodumas, Gavelis). It is claimed that canonical impersonate expression forms of nationality and national heroes (Lačplėsis, Rainis), i.e. general cultural universals, expressions of national ideals dominate in Latvian reflections. The pantheon of individual national heroes is more fragmented and scattered in Lithuanian reflections and participates in communicative memory more passively than in Latvian. But here self-reflection and representation of exiles as collective national heroes is much more intensive. [From the publication]