Apie "kito veidą" vaizdo kultūroje: mediatizuotas leviniškasis dialogas su Viliumi Orvidu
LTStraipsnyje analizuojamas dokumentinis-meninis filmas apie pranciškonų vienuolį ir skulptorių Vilių Orvidą „Akmenorius“ (1994 m., rež. A. Maciulevičius), kurio teksto perskaitymo teorine ir metodologine prielaida yra pasirinkta E. Levino plėtota „Kito veido“ koncepcija kaip viena įtakingiausių filosofinių teorijų XX a. kitoniškumo studijose. Straipsnyje teigiama, kad V. Orvido vienuolinė ir kultūrinė veikla yra ypač tinkamas kitoniškumo ir Kito reprezentacijos šiuolaikinėje vaizdo kultūroje tyrimo objektas ir, analizuojant tokios reprezentacijos pavyzdį, yra diskutuojami masinės vizualizacijos produktų (šiuo atveju – kino filmo) formos kuriami iššūkiai leviniškajam dialogui su Kitu plėtoti. Antra vertus, straipsnyje yra diskutuojama ir apie tai, kad šiuolaikinėje vaizdo kultūros visuomenėje dialogui su Kitu ir kitoniškumui įteisinti ir atstovauti masinė vizualizacija bei mediatizacija yra būtinos, o E. Levino dialogo su Kitu filosofijos taikymas vaizdo kultūros analizei leidžia įtvirtinti ir reprezentuoti ne tik antropologinę kitoniškumo išorę, bet ir jo esmę, pavyzdžiui, siekti parodyti ir aiškinti ne tik estetinę, bet ir giluminę V. Orvido veiklos prigimtį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dialogas; Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas); Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas); Kino filmas "Akmenorius"; Kino filmas „Akmenorius“; Kitas; Komunikacijos filosofija; Komunikacijos filosofoja; Vaizdo kultūra; Veidas; Veodas; Vilius Orvidas; Cinema movie "Akmenorius"; Cinema movie 'Akmenorius'; Communication philosophy; Dialogue; Face; Other; Vilius Orvidas; Visual culture.
ENA documentary-feature film "Akmenorius" (1994) about the Franciscan monk and sculptor Vilius Orvidas is analyzed in the article by applying E. Levinas’ approach of the Other‘s face both theoretically and methodologically. This conception is being understood as one of the most influential theories in the 20th century‘s studies of the otherness. It is alleged in the article that V. Orvidas cultural and religious activity is an especially suitable object for the research in representing the otherness and the Other in the contemporary visual culture. While analyzing the example of such kind of a representation, the challenges of the mass visualization (a movie in this case) products affecting the development of Levinas-type dialogue are discussed. As well the idea of the necessity of the mass visualizations for the representations and legalization of the Other and the otherness in the contemporary society of visual culture is being considered in the article. The application of E. Levinas‘ created approach of the dialogue with the Other philosophy for the analysis of the visual culture creates the basis for representing not only the anthropological facade of the otherness, but, as well it‘s inner essence. For example, it enabled to explain not only the aesthetical, but also the in-depth nature of V. Orvidas’ activity. [From the publication]
